Bibliotekoje iki gegužės 9 d. eksponuojamos tautodailininkės Almos Stugienės darbų parodos: skirtukų „Gamtos įkvėpti“ ir karpinių „Mūza telanko kuriančią širdį“.
Kūrėja A. Stugienė iš Kuršėnų miesto žirklėmis „piešia“ nuostabius paveikslus. Jos įvairiaspalviai ažūriniai karpiniai, eksponuoti daugelyje parodų visoje Lietuvoje, papuošė ne vieną leidinį.
Alma ilgus metus dirbo dailės ir technologijų mokytoja.
Aktyviai dalyvauja kūrybinėje veikloje: surengė apie dvi dešimtis autorinių parodų įvairiose Lietuvos galerijose ir parodų salėse, bibliotekose, mokyklose, daug jos darbų iškeliavo į užsienį, papuošė ne vieną knygą, žurnalą ar katalogą.
Už išskirtinę kūrybą, liaudies tradicijų puoselėjimą ji išrinkta geriausia Šiaulių apskrities meistre, yra pelniusi daug apdovanojimų, įvairių nominacijų ir padėkų. Už įdomius paveikslus, kuriuos ji sukuria žirklėmis, respublikiniame tautodailės vaizduojamojo meno konkurse „Aukso vainikas“ tapo Šiaulių krašto laureate.
Alma paveikslus kartais ir tapo, o kūrybai naudoja metalo sendinimo techniką, tekstilinį popierių, kuria kompozicijas iš įvairių augalų – iš žolynų riša senovinius baltų ženklus, žolynų skulptūras. Besiruošdama pamokoms, ji konstruoja, audžia, riša siūlus. Pasitelkdama įvairias technologijas, kūrėja ieško kažko naujo, neišbandyto.
Menininkė eina ieškojimų keliu, jos kūryboje susipina tradicijos ir naujovės. Prof. Vytenis Rimkus rašė: „A. Stugienės karpiniai pasižymi puikia kompozicine sandara, piešinio, linijos tvirtumu, bendro vaizdo išbaigtumu. Temos varijuoja nuo ornamentinių dekoratyvinių iki siužetinių lakštų, kurie laikytini grafiniais estampais. Įrėminti ar įstiklinti jie nutolsta nuo taikomosios dailės kategorijos ir tampa nepriklausomais paveikslais – išskirtiniais meno kūriniais“.
A. Stugienė yra sukūrusi nemažai įvairių karpytų juostų, užuolaidėlių, kurios papuošė mokyklų, amatų centro Kuršėnuose langus. Vieno savo karpinio ji ilgai nepamirš. Prieš daugiau nei dešimtmetį Juodeikiuose (Joniškio r.) surengtas respublikinis karpytojų pleneras. Meistrė tada iškarpė užuolaidėles Tėvo Stanislovo namelio langui papuošti.
Menininkė džiaugiasi, kad gyvena gamtos prieglobstyje, grakščių beržų, tankių pušaičių ir eglaičių apsuptyje. Kieme nedrąsiai stiebiasi ąžuoliukas, kuris Almai primena dėl ligos amžinybėn taip staiga išėjusį vyrą Stasį. Didžioji jos gyvenimo atrama ir džiaugsmas yra dukra Živilė ir sūnus Karolis – jie sugrįžta į jaukius namus, vasarą kartu su mama keliauja, švenčia šventes. Beje, jie – geriausi Almos kūrybos vertintojai.
Informacija parengta remiantis korespondentės Aldonos Sireikienės tekstu
