Beveik visuose šaltiniuose ištariama: žymiausias reiškinys XX a. pradžios lietuvių mene – M. K. Čiurlionio dailė, savitas stilius, simbolika; neišsemiami muzikos lobynai – čiurlioniška dvasia. Jis unikalus tapytojas ir muzikas. Spontaniškų išgyvenimų srautai, didingumo iliuzija, įkvepianti ir kitų kūrybai jėga – sąsaja iš praeities iki šiuolaikinės muzikos. Susijungė ,,trys veikiančios jėgos: gamta, muzika ir bundanti lietuvio tautinė sąmonė‘‘ (Vorobjovas M., 2012). Artėjant Čiurlionio gimtadieniui – tegul kūrėjo genijaus darbai, jo dailė ir muzika pasieks mūsų visų širdis. Knygos – ir Čiurlionio pasaulis, gal pavyks rasti savitą paveikslą, gal įtikins paties Menininko žodis, gal dar sykį sužavės jau girdėta melodija, gal tikrai maloniai praleisime ne vieną akimirką skaitydami, kas parašyta, kas išsakyta spausdintu žodžiu. Ta proga Miesto bibliotekoje veikia paroda ,,Pajautimai, kas buvo artima‘‘ – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo šimtas penkiasdešimtųjų metinių atminčiai.
Šiek tiek Mikalojaus Konstantino Čiurlionio minčių:
,,Vėl girdi pušų šnibždesį, tokį rimtą, tarytum tau kažką sakytų. Nieko taip gerai nesupranti, kaip tą šlamesį.‘‘ ,,Vienatvė yra mano didysis mokytojas ir bičiulis.‘‘ ,,Laikas – tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama‘‘. ,,... reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse.‘‘..................................................................................................................
Anot Čiurlionio sesers Jadvygos Čiurlionytės, ,,Mintimi milžinas – širdimi vaikas, jis ieškojo ir mažame Dzūkijos kampelyje didelės gyvenimo tiesos. Su meile jis įžvelgdavo kiekviename, kad ir paprasčiausiame, bet su gyva širdimi ir sąžine žmoguje gėrio kibirkštėlę ir džiaugėsi, ją suradęs‘‘(1970, p.13). Beje, labai įtaigiai jos yra pasakyta apie laiką: ,,Laikas tampa kažkokiu sunkiai užgulusiu praeitį sluoksniu, pro kurį tik retkarčiais prasiveržia istoriko plunksna arba poeto fantazija.‘‘ Esama parodoje ir tokių knygų – su istorine tiesa apie patį autorių, jo aplinką ir darbus, ir poetų eilių, kuriose, pavyzdžiui, ,,Čiurlionio gyvenimo etiudai‘‘, kaip sako poetas Alfonsas Nyka – Niliūnas, savo eilėraščiuose ,,Liūdesys‘‘, ,,Tamsusis Rex‘‘, ,,Šviesusis Rex‘‘, ,,Mirtis‘‘, 1942 m. – ,,Kas tu, o Liūdesy, prieš būsimas sunkias kovas!‘‘, ,,Erdvėj plasnojo nesuvaldoma dievų žmogaus dvasia/ Ir artinos naktis visoj dviprasmiškoj didybėj‘‘(1989, p.78-81). Poetės Janinos Degutytės išsitarta eilėraštyje ,,...Užgęsta paskutinis Čiurlionio preliudas...‘‘: ,,...nes tikra tai, kas mūsų viduje...‘‘(2008, p.289). Ir Sigitas Geda pamini – ,,Binkis ir Čiurlionis‘‘, jog ,,Visa ši Visata paukščiai – krikščioniško veido – beveik/ kaip MKČ. – Čiurlionis...‘‘(,,Sokratas kalbasi su vėju‘‘, p.452). Žodžiu – poezijos apie Čiurlionį yra, išleista net atskira knyga ,,Žvaigždynų sonatos‘‘, eilėraščiai M. K. Čiurlioniui(1997). Žinoma, liko ,,Atminties, nuskaidrėjusio laiko – / Kaip Čiurlionis sakytų – Andante‘‘ (Rimvydas Stankevičius, p. 283). Liko...
Iš viso parodoje galima rasti 16 spaudinių, anksčiau išleistų ir pasirodžiusių šiais metais, pavyzdžiui, ,,Muzikos barus‘‘, kuris skirtas būtent Čiurlionio jubiliejui. Belieka perskaityti.
Miesto biblioteka, 2025 m. rugsėjo 22 d.
