,,Visa, ką daro žmogus ne prieš savo valią, yra žmoniška‘‘, – Vytautas Petkevičius
1930 m. gegužės 28 d. – 2008 m. gruodžio 10 d. – šiemet jau 95-ieji gyvenimo metai, jubiliejiniai – rašytojo, visuomenininko Vytauto Petkevičiaus. Suprantama, jog skaitytojams geriausiai įsimintini tie kūriniai, kuriuos jis pats yra perskaitęs, kurie likę atmintyje ir prikelia natūraliai patirtus paties žmogaus išgyventus prisiminimus. Su tais prisiminimais – ir Miesto bibliotekoje veikianti paroda ,,Vytauto Petkevičiaus 95- osioms gyvenimo metinėms: perskaitytos knygos ir jų gyvosios atmintys‘‘. Ir, kaip sako pats rašytojas, ,,Tiesa į mus žiūri vaikų akimis‘‘ – ir norėta išsaugoti jo knygų vaikiškojo pasaulio subtilybes, originalios patirties stebuklą.
Kažin, ar rasis tokių, kurie nežino, kas yra Kodėlčius, kuo gyva Ydų šalis, koks karalius Molio Motiejus, ką sumedžiojo Mikas Pupkus, arba dėl ko krimtosi Sieksnis, Sprindžio vaikas... Minėtieji veikėjai – atmintis. Bet sykiu – tai ir šių dienų jaunųjų skaitytojų gyvenimo pamokos. Galbūt, kaip sako rašytojas Vytautas Petkevičius, ,,Tikrasis žmogaus gyvenimas – tai nuolatinis ginčas su visais ir su pačiu savimi“?
Pasinerkime į Vytauto Petkevičiaus vaikų pasaulį – kad ir apysaką – pasaką ,,Gilės nuotykius Ydų šalyje‘‘ – apie ,,išpaikintą, neklusnų, maištaujantį vaiką, kuris, patyręs sunkumų ir veikiamas kilnaus pavyzdžio (kelionėje sutikto Žirnelio), persiauklėja‘‘ (Kęstutis Urba, 2015). O ką – argi ne pažintinė kelionė? O sykiu, anot kritiko K. Urbos, knyga – iš ,,klasikos statuso nusipelniusių literatūrinės pasakos pavyzdžių‘‘, regime ,,alegorinės poetikos pradmenų‘‘ (,,Auginančioji literatūra‘‘, 2015). Žvilgtelkime ir į Petkevičiaus knygą ,,Kodėlčius‘‘ – taip pat vaikiškumas, vaiko kalba ir itin gyvas vaiko – suaugusio žmogaus pašnekesys, įtaigi bendravimo psichologija. Juk rašytojo stengtasi kuo originaliau supasakoti, atitinkant visą realybę. Skaitydami atrasime įdomių pamąstymų. Tegul bus eilė knygai ,,Molio Motiejus – žmonių karalius‘‘, kurios ,,pabrėžtinai tautosakinis stilius‘‘(J. Linkevičius), originalus turinys, neregėtas pasakojimas. Ir viena kita citata iš šios knygos – atminčiai: ,,Kiekvienas obuolys savo kirminą turi. Bet, už kito galo nusitvėrus, kieno kiaulės serga, tas ir žynio ieško, – suko suko kaip varna prie vištuko, tačiau taip ir nepasakė nieko‘‘. ,,Visokių sukilėlių mačiau, bet sijonuotų dar neteko, todėl ir drįstu pasakyti: net ir nuo pečiaus krisdama, boba vis viena dar suspės ką nors apkalbėti.‘‘ Pasak K. Urbos, ,,Molio Motiejus – žmonių karalius‘‘ – tai kūrinys, kuris ,,visiškai atitinka ir legendos žanro charakteristiką‘‘. Taigi – vis tik svarbiausia skaityti ir perskaityti, kas rašoma.
Vytautas Petkevičius, beje, minėtos knygos Motiejaus monologe, suformuluoja aiškią nuomonę: be Meilės, be žmogiškumo nuoga Tiesa neturi perspektyvos (K. Urba, 2015). Tiesiog tai: ,,- Nebūkite akmenėliai, nebūkite moliniai ir plieniniai, būkite žmonės!‘‘ ,,- Mylėkite ir mylėdami tarnaukite nepasotinamam tiesos troškimui! – ošė aplinkui seni ąžuolai‘‘. Tokia Vytauto Petkevičiaus knygos apie Molio Motiejų pabaiga, ,,O buvo taip...‘‘
O buvo taip... rašytojo Vytauto Petkevičiaus parašyta ir suaugusiems – parodoje yra ir ne vienas jo romanas, belieka atsiversti ir perskaityti, jeigu dar neskaitytas. Šįkart – atmintis su vaikišku smalsumu – prie knygos, kuri originaliai kalba apie gyventus laikus, apie žmonių istorijas, susikalbėjimus ir klystkelius, apie gerumą ir paklydimus, ieškojimus ir savus kelius bei takelius – surastuosius. ,,Juokas taiso žmonių sveikatą‘‘, – anot rašytojo Vytauto Petkevičiaus. O ,,Laiku ir vietoj pasakytas žodis virsta idėja, kuri, įkritusi į žmonių širdis, tampa didžiule jėga‘‘. Gerų žodžių – ir įdomaus Jums skaitymo rašytojo Vytauto Petkevičiaus 95- tojo gimtadienio proga.
Miesto biblioteka, 2025 m. gegužės 27 d.
