Be abejo, visame pasaulyje žinomas prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma – išskirtinio talento, gausybės knygų autorius, pelnęs skaitytojų dėmesį. Turbūt ne vienas pasakytume, kad tai buvo mūsų jaunystės džiaugsmo žmogus, patraukęs vaizduotės išmone, savo meto žmonių drąsa ir sugebėjimu veikti net išskirtinėmis gyvenimo sąlygomis. Deja, suprantame, kad laikas negailestingai tolina rašytojo knygų istorijas, gilesnius žmonių sielos poreikius, sugebėjimą audringoje tikrovėje išlikti savimi – ir vis tik iš pažiūros tolima realybė gali pritraukti ir šių dienų skaitytoją. Juk svarbu rasti savo tekstą, pabandyti leistis į kelionę, pasižmonėti, susipažinti, kaip gyveno rašytojo Diuma žmonės. Šis gruodis – jau 155-asis rašytojo mirties atminimas, praeities pasikartojimas. Galbūt tai ir grįžtuvės prie to, kas tebelaikoma giliai savasties pasaulyje. Toks apsilankymas Rašytojo knygų erdvėje – ir simbolinis kūrėjo pagerbimas. Be to, yra sakoma, kad Aleksandro Diuma kūriniuose esti pamokų sūnui – taigi jaunajai kartai, o gal tikrai pasiseks? Svarbu įsitikinti.
Miesto bibliotekoje veikia knygų paroda apie A. Diuma – iš viso 30 knygų. Gili padėka Rašytojui už jo darbą, už dosnumą skaitytojui. Verta pasikartoti: Jo gyventas laikotarpis apima 1802 m. liepos 24 d. – 1870 m. gruodžio 5 d. Gerai žinomi jo romanai, didieji šedevrai „Trys muškietininkai“, „Grafas Montekristas“, „Geležinė kaukė“, „Karalienė Margo“, „Grafienė de Monsora“ – ir kiti. Kas be ko, sakoma, kad esama per 600 knygų, paties rašytų ir kitų prikibta. Yra prisiminimuose užsiminta, kad rašytojas „nesugebėjo tikrovės dalykų atskirti nuo įsivaizduojamų“. Ir žinoma, niekas nenuneigs, kas tikrai perimta iš giminės stiprumo. Jo kūrybos kelias ėjo nuo dramos – iki romanų, „pradžioje publikos ir kritikos buvo laikomas „teatralu“. Vėliau – žygis „romanų forma prikelti iš mirusiųjų Prancūzijos istorinę praeitį“. „Diuma buvo apdovanotas tam tikru genialumu“, o „sėkmės paslaptis – jis įveda į pasakojimą antraeilius personažus, grynai jo paties sukurtus, ir tų nežinomųjų veikimu aiškina didžiuosius istorinius įvykius.“ „Istorija nuleidžiama iki mėgstamų ir pažįstamų personažų lygio ir tuo pat žygiu – iki skaitytojo lygio“ (A. Morua,1965). Teisingumas ir jo gynėjai – regis, kaip be šito? Aleksandras Diuma – tikrovės ir fantazijos autorius. Taigi, keletas ištraukų, pavyzdžiui: 1. Iš knygos „Juodoji tulpė“ (2007) –a)„Kartais tiek daug tenka iškentėti, kad net didžiausios laimės valandą negali pasakyti: aš per daug laimingas“; b) „akys degė tarsi tigro“. 2. Iš „Korsakos broliai“(2013) – a) „Išvykėliai yra Dievo rankose“; b) „Esu stumiamas prieš savo valią. Einu ten, kur veda likimas. Verčiau neičiau, gerai žinau, bet vis tiek eisiu“. Gero skaitymo ir smagaus žygio su prancūzų klasiku Aleksandru Diuma. O kelionėje niekada nebūsime vieni, tas garantuota. Ir žinoma, po kiekvienos perskaitytos knygos, gal nors tyla, arba kokiu geru žodeliu paminėkime ir autorių – įspūdingos kelionės vedlį, žinojusį, kad ir nelabai sekasi, reikia mėginti. Stebuklai – įveikusiems.
Miesto bibliotekos informacija, 2025 m. gruodis.
