KUR: Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje
KADA: 2025 m. kovo 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val.
RENGINYS: Ramunės Sakalauskaitės knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ pristatymas.
Dalyvaus autorė ir klebonas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.
***
Knygoje – kovotojos už Lietuvos laisvę likimas
Ramunės Sakalauskaitės knygoje „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ pasakojama narsios moters gyvenimo istorija, kuri kelia pasididžiavimą šalimi, laimėjusia ilgametę kovą už laisvę ir nepriklausomybę.
Priesaiką tarnauti Lietuvai J. Bieliauskienė, dar būdama gimnazistė, davė 1948 metų vasario 16 dieną. Už paramą partizanams buvo nuteista 25 metams kalėjimo. Sugrįžusi į laisvę, apsigyveno Garliavoje, platino „Katalikų Bažnyčios kroniką“, vietos moksleivius subūrė į Gyvojo rožinio draugiją ir kūrė antisovietinius spektaklius, kurie „parūpino“ jai antrąjį „kelialapį“ į vienintelį SSRS moterų politinių kalinių lagerį Mordovijoje.
Pasaulyje plačiai nuskambėjo J. Bieliauskienės iš lagerio 1985 m. parašytas sveikinimas JAV prezidentui Ronaldui Reaganui. Atsakydama į lagerio prižiūrėtojų kankinimus ir nenorėdama leistis į diskusijas, metams paskelbė tylos įžadus. Žinia apie tai plačiai nuvilnijo per sovietinius lagerius, stiprindama kalinčiųjų dvasią.
Savo veiklą J. Bieliauskienė tęsė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje: prisidėjo prie Krikščionių demokratų partijos ir ateitininkų organizacijos atkūrimo, globojo Sausio 13-osios žudynių aukas.
Autorė remiasi J. Bieliauskienės laiškais ir užrašais, lagerio draugių, bičiulių, bendražygių, sūnaus Žilvino prisiminimais. Knygą papildo kovotojos už Lietuvos laisvę piešiniai, drauge Mordovijoje kalėjusios poetės Irinos Ratušinskajos eilės, kurias išvertė Ramutė Skučaitė.
Vytautas Landsbergis yra sakęs: „Jaunosios kartos turi žinoti, kas ta močiutė su tautiniais drabužiais ir skara. Ji visą laiką ėjo į Kovo 11-ąją. Jos pavardė turėtų būti mokyklų programose.“
Prasmingas J. Bieliauskienės (1929–2009) gyvenimas įkvepia, o jos laikysena – kovoti ir nepasiduoti – itin aktuali šiandien, kai kraugeriška imperinės Rusijos prigimtis kelia grėsmę mažoms tautoms, Europai ir pasauliui.
Informacijos surinkimą parėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
Ramunė Sakalauskaitė prisidėjo prie Lietuvai nusipelniusių asmenų poeto Česlovo Milošo, rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimo įamžinimo. Žurnalistė, knygų autorė, dokumentinių filmų kūrėja parašė per dešimt biografinių knygų.
Knygos leidėjai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras drauge su VšĮ „Porta artis“.
