Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » 2016 » Poezijos ir romansų vakaras „Nepaslaptis tokia balta“ Tryškių bibliotekoje

Poezijos ir romansų vakaras „Nepaslaptis tokia balta“ Tryškių bibliotekoje

Poezijos ir romansų vakaras „Nepaslaptis tokia balta“ Tryškių bibliotekoje

Paversk mane į gaidą. Į žalumą.
Į mėlyną namų tikrumo dūmą.
Į vėjo dulksną vyšniai: prasiskleisk.
Į žmogišką atodūsį: atleisk.
R. Skučaitė

Spalio 27-ąją poetei, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, Ramutei Skučaitei sukako 85-eri. Šiemet jai paskirta Maironio premija už eilėraščių ir prozos knygą „Nepaslaptis tokia balta“, ji tapo ir tarptautinio „Poezijos pavasario“ laureate. R. Skučaitės eilėraščius mielai skaito vaikai ir suaugusieji, pjeses renkasi vaikų dramos studijos, eiliuotus galvosūkius bando įspėti moksleiviai. Poetė yra parašiusi ir gausybę populiarių estrados dainų tekstų. Praėjusį penktadienį Tryškių bibliotekoje poezijos bei muzikos mylėtojai turėjo progą išgirsti, kaip skamba jos eilės drauge su romansu, ir įsitikinti, kad muzika ir poezija yra neatsiejamos.


Renginio metu kalbėjome apie romanso atsiradimą Lietuvoje, susijusį jau ne su kaimo, o su miestelio kultūra, ne su uždara sodyba, kaip klasikinė liaudies daina, o su atviru pasauliu, su mokykla, knyga, laikraščiu. Prisiminėme, kokie populiarūs būdavo dainų sąsiuviniai, kurių didžiąją dalį sudarydavo kaip tik romansai. Tokiu būdu išliko ir vakare klausyto romanso „Raudona rožė“, Onutės dainuoto prieš 50 metų, žodžiai. Romansas „Širdgėla“ (Monikos brolio žodžiais) jautriai derėjo su R. Skučaitės „Epizodu“, graudaus romanso „Lėmė likimas“ tema atkartojo autobiografinio poetės eilėraščio „Išėjo...“ mintis. Taigi, skaitėme eiles ir dainavome. Romansuose vėl išvydome jaunus, iš visos širdies dainavusius tėvus ir artimuosius būdingame romanso interjere - kaspinu perrišta gitara ant sienos, kilimėlis su briedžiais, lova su gražiai siuvinėtais pagalvių užvalkalais, dirbtinių gėlių puokštė, atvirukas su meiliai burkuojančiais paukšteliais... O skaitomuose eilėraščiuose kartojosi ta pati tema: „niekas niekur nedingsta: nei laimės, nei nelaimės, nei gera, nei bloga. Visa tik susiranda atminty vietą ir gyvena taip, kaip gyvena tavyje tie, kurių jau nebepaliesi, nebepamatysi, nebeišgirsi. Išnyksta tik laikas, kurio laikinume visa tai slypėjo ir paliko savo ženklus – eilėraščius ...“ (R. Skučaitė).
Atrodytų, sunku suvokti, kad visos graikų ir romėnų sukurtos poemos, pavyzdžiui, Homero „Iliada“ ir „Odisėja“, buvo ne skaitomos, bet dainuojamos. Senovėje buvo dainuojami ne tik epai, bet ir lyrika - muzika ir poezija sudarė bendrą visumą. Šiandien nedaug kas pasikeitė - Tryškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Pas moni“ (vadovė B. Laurinavičienė) atliekamus romansus ir eilėraščius (juos skaitė patys atlikėjai) siejo tikras jausmas, nuoširdumas, liūdnos ir linksmos gyvenimo patirtys, nuotaikų ir jausmų kaita.
Telšių r. sav. Karolinos Praniauskaitės VB Tryškių filialo vyr. bibliotekininkė Janina Norvaišienė

 
Savanoris bibliotekoje