Autorius: Algimantas Savickis

Atsiminimų knyga.

Mūsų tėvas Pranas Savickis gyvenime norėjo tik vieno - pamatyti užaugusius savo vaikus - mane ir dukrą Nijolę. Deja... Antrąją karo dieną, kai 1941 metų birželio 23 d. vokiečiai bombardavo Telšius, tėvelis žuvo.

Tėvelis buvo tarnautojas, mama - siuvėja. Kriaučiaus amatas Valerijai padėjo įveikti karo negandas.

Gimiau 1938 m. kovo 19 d. - per Juozapines. Todėl turiu ir du vardus - Algimantas Juozapas. Patronas mane gyvenime saugo.

Žemaitijos sostinėje baigiau vidurinę. Tada jaunimas svajojo apie aviaciją. 1957-aisiais mes - trylika žemaičių išvykome į Baltarusiją, į Vitebsko aviacijos mokyklą. Svajonės visada lieka tik svajonėmis, nes gyvenimas yra griežtas: medicinos komisiją įveikėme tik dviese - Algis Grikšta ir aš. Savo mokyklą vadiname Oro šaulių akademiją, nes ji ruošė specialistus strateginių bombonešių aviacijai.

Išvykau mokytis, turėdamas pirmąjį sportinį atskirį - gyniau „Masčio" fabriko futbolo komandos spalvas. Žaidžiau futbolą ir aviacijos mokykloje, pulke, divizijoje.

1959 m. baigiau mokyklą, įgijau karo lakūno, oro šaulio specialybę. Paragintas karo viršininkų, 1962 m. pradėjau neakivaizdžiai studijuoti žurnalistiką Vilniaus universitete. Studijas sėkmingai baigiau. Dirbau Telšių rajono laikraštyje, nuo 1970 m. iki Nepriklausomybės — Šiaulių rajono laikraštyje „Leninietis" (vėliau „Laikas"), 5 metus dienraštyje „Šiaulių kraštas". Pusmetį stažavausi dukart Raudonosios Vėliavos ordinais apdovanoto Baltijos jūros laivyno laikraščio „Straž Baltiki" („Baltijos sargybinis") redakcijoje.