Monografijos pristatymas. Juozas Pabrėža „Žemaičių kalba ir rašyba“

Sniegas už lango, tačiau Telšių viešojoje bibliotekoje kovo 1 d. tikras pavasaris: renginyje skamba juokas, visi šypsosi ir įdėmiai klausosi docento, humanitarinių mokslų daktaro Juozo Pabrėžos, kuris pristatė vieną svarbiausių savo darbų – mo­nog­ra­fi­ją „Že­mai­čių kal­ba ir ra­šy­ba“. Kalbininkas teigia, kad žemaičiai turi savo kalbą su visais požymiais. Tam reikia keturių savitų kalbos sudedamųjų dalių: fonetikos, morfologijos, sintaksės ir leksikos. Manoma, kad ryškus kalbų skirtumas su lietuviais buvo dar septintame amžiuje. Vėliau lietuviai ir žemaičiai vis lengviau susikalbėdavo. Kalbininkas nereikalauja atsisakyti žodžio „tarmė“, kai turime omeny visą Lietuvą, tačiau jei gilinamės į žemaičius, profesionaliau būtų vartoti žodį „kalba“. Docentas priminė, kad prieš penkerius metus Lietuvoje buvo tikrinamos visos tarmės ir jų gyvybingumas. Šiandien J.Pabrėža gali drąsiai pareikšti, kad žemaičių kalba tikrai yra gyva ir stipri, o jos prestižas yra augantis: „Tarp jaunosios kartos atstovų žemaičių kalbos prestižas yra aukštesnis nei viduriniosios. Kalbininkas patikslina, kad nebūtų jokių interpretacijų: „Žemaičiai nori gyventi ir būti stiprūs Lietuvoje. Žemaitija yra ne kita valstybė, o vienas Lietuvos išskirtinumų“.
Nuotraukos Vidos Urnikienės

Nacionalinis diktantas Tryškių bibliotekoje „ATEIK. RAŠYK. IŠSAUGOK“ „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas...“ Mikalojus Daukša

Sklandi ir taisyklinga gimtoji kalba yra ir visada bus viena svarbiausių žmogaus kompetencijų. Pagrindinis Nacionalinio diktanto organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai. Nacionalinis diktantas Tryškių bibliotekoje rašomas jau ketvirtą kartą. Šiemet išmėginti jėgas konkurse ryžosi trylika dalyvių. Aktyviausi – Tryškių kultūros centro darbuotojai R. Balsienė ir V. Bėliakas diktantą rašė jau ketvirtą kartą, seniūnijos darbuotojos G. Kražauskienė, R. Labanauskienė, N. Vozgirdienė bei bibliotekos skaitytojos E. Ostrauskienė ir J. Vielienė – antrą, o dar šeši tryškiečiai diktantą rašė pirmą kartą.

Skaityti daugiau...

„Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“

Nepabūgę pūgos ir šalčio (tokio nebeįprasto pastaraisiais metais), vasario 27 dienos popietę, VšĮ Telšių RPMC moksleiviai su auklėtoja Bronislava  Taujanskaite, rinkosi į savo biblioteką, kur jiems buvo pristatyta John Green knyga „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ ir peržiūrėtas to paties pavadinimo filmas. Šią popietė suorganizavo Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Varnių miesto bibliotekos darbuotojos Vida Krenciuvienė, Zita Macienė ir VšĮ Telšių RPMC bibliotekininkė Danutė Skrodenienė. Knygą pristatė mokytoja Rita Galkontienė.

Skaityti daugiau...

Skaitymo maratonas - pakylėtas renginys

Vasario 21 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos didžiojoje salėje vykusiame skaitymo maratone „Simonas Daukantas ir Justinas Staugaitis. Jie svajojo ir kūrė Lietuvą“ skaičiau retesnio – epistolinio žanro kūrinį. Pasirinkau vyskupo Justino Staugaičio laišką: „Jo Ekscelencijos Telšių Vyskupo laišką autoriui“, išspausdintą mons. Antano Simaičio, Telšių seminarijos profesoriaus veikale „Krikščionių senovė“ (Telšiai, 1938, Telšių vyskupijos spaustuvė). Vyskupas pažymi, kad knyga svarbi ir reikalinga, „nes mūsų jaunutė literatūra tos rūšies veikalo lig šiol dar neturėjo...“
Linkiu, kad šių svarbių Žemaitijai ir Telšiams asmenybių švietėjų skaitymo maratonas tęstųsi visus metus- bibliotekose, namuose, susiėjimuose ar pavieniui. Mūsų biblioteka siūlo susipažinti ir su keletu kitų retesnių bibliotekoje saugomų leidinių, pavyzdžiui, 1940 metais išleista knyga „Jo ekscelencijos Telšių vyskupo Justino Staugaičio ganytojiškieji raštai tikintiesiems, 1926-1939 metais“.
Jie svajojo ir kūrė Lietuvą prieš 200, 100 metų... Mums, bibliotekininkams, jau šiais laikais teko jų parašytus raštus, jei tik jie dar buvo kažkur išlikę, surasti, atkurti. Tai nebuvo nei paprasta, nei lengva. Pavyzdžiui, bibliotekininkė Elena Videikienė dar pirmaisiais Atgimimo metais rado būdų prieiti prie vadinamų specialiųjų fondų Vilniaus universiteto bibliotekoje. Darė kopijas, rišo į kietus viršelius ir dovanojo mūsų bibliotekai. Viena tokių dovanų – Vincento Borisevičius ganytojiškas laiškas, rašytas 1943 m. liepos 8 dieną.

Konferencija Karolinos Praniauskaitės 190 jubiliejui

2018 m. vasario 8 d. Telšių rajono savivaldybės salėje įvyko mokslinė konferencija tema „XIX a. I pusės asmenybė moteris : tarp žinomumo ir užmaršties“. Gausiai susirinkusiai auditorijai pristatyti penki pranešimai: Nijolė Bankauskienė, prof. dr., Kaunas, KTU. Karolina Praniauskaitė, Antanas Baranauskas ir Otonas Praniauskas: lietuvybės puoselėjimo kūrybinių įžadų pėdsakais...; Kristina Syrnicka, dr., Vilnius, LEU. VPU Lenkų filologijos katedros docentė nuo 2010 m.; humanitarinių m. filologijos daktarė (Vroclavo universitetas, Lenkija). Žemaitijos poetė Karolina Praniauskaitė amžininkų akimis; Eugenijus Žmuida, dr., Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Karolina Praniauskaitė – Eglės pasakos vertėja ir kūrėja;
Andriejus Sabaliauskas, kan., religijos mokslų magistras teologijos licenciatas, Telšių kunigų seminarijos prefektas. Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai – istorinė ir dvasinė raida; Sigita Naglienė, poezijos savanorė. Eilėraštis su dedikacija.
     

Skaityti daugiau...

Kviečiame į Juozo Pabrėžos knygos pristatymą

Vasario 16-oji-Lietuvos gimtadienis

Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918-ji metai vasario 16-oji buvo lemtingi mūsų dabarčiai ir ateičiai.

Rainių kaimo bendruomenėje šią svarbią datą paminėjome vasario 15 d. Renginį pradėjom iškilmingai-Lietuvos himnu. Sveikinimo žodį tarė Rainių mokyklos-darželio direktorė L. Klevinskienė, bendruomenės pirmininkė R.Jonušienė ir seniūnaitė  K.Stripeikienė. Bibliotekininkė R.Godiliauskienė savo pranešimu priminė visiems apie šį Lietuvai svarbų istorijos puslapį.

Muzikinius kūrinius dovanojo Rainių mokyklos-darželio vaikučiai, mokiniai ir Rainių kaimo kapela “Svaja“.

„Nuo akmens kirvuko iki Lietuvos valstybės“

     Dvi savaites,     nuo vasario 1 d. iki 15 d.,  Tryškių bibliotekoje vyko  įvairūs edukaciniai užsiėmimai bendru pavadinimu – „Šimtmečio linkėjimai Lietuvai“. Net ir patys mažiausieji dalyviai susipažino su pagrindiniais Lietuvos valstybės simboliais – herbu, himnu ir tautine vėliava. Trispalvę jie nupiešė vieno lapo knygose, o kartu su tėveliais sukūrė ekspoziciją „Šimtmečio juosta“.  Su moksleiviais  kalbėjome apie šių simbolių atsiradimo istoriją ir reikšmę, jų naudojimą kasdienybėje ir oficialiomis progomis: ketvirtokai su mokytoja M. Mažeikiene sukūrė 3D atvirukus „Aš labai myliu Lietuvą“, 1-4 klasių mokiniai su mokytoja V. Vitkauskiene dalyvavo piešinių konkurse „Geltona. Žalia. Raudona“,  Telšių vaikų muzikos mokyklos Tryškių skyriaus moksleiviai –   įdomioje viktorinoje apie Lietuvą „Ar žinai?“. Renginių metu moksleiviai geriau pažino savo šalį,  o jų sukurti darbai – tai pagarba Lietuvos valstybės simboliams, Tėvynės meilė bei pradedama suvokti atsakomybė už tautą ir valstybę.

     Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje parodoje „Nuo akmens kirvuko iki Lietuvos valstybės“ savo linkėjimus įrašė ir suaugusieji bibliotekos skaitytojai.

Tryškių filialo vyr. bibliotekininkė Janina Norvaišienė

Užgavėnės Pavandenėje

Žima žima bėk iš kima

Žiema taip nusibodo, kad atėjo metas vyti ją lauk. Norint išvaryti žiemą reik turėti Užgavėnių kaukę. Žiema išsigąs, ir pavasariui vietą užleis. Kaukės ir persirengimas – vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų. Persirengeliai, eidami iš trobos į trobą, dainuoja krečia pokštus.

    Rainių bibliotekoje vyko kaukių gamyba , pasiruošimas Užgavėnių karnavalui ,kuris vyko Rainių mokyklos-darželio kieme.