Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujienos » Datų kalendorius 2021

Datų kalendorius 2021

                          2021 metų datų kalendorius

                        Sausio

 

1 d. – 95 metai

Kazys Petkevičius. Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris, LKKI dėstytojas. Gimė 1926 m. sausio 1 d. Steigviliuose, Pakruojo raj., mirė 2008 m. spalio 14 d. Kaune. Vaikystę praleido Telšiuose, mokėsi Telšių gimnazijoje, žaidė Telšių „Džiugo" krepšinio komandoje.

5 d. – 90 metų

Leonardas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas. Gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose. Yra paskelbęs nemažai mokslinių straipsnių, išleidęs knygų, kuriose tyrinėja lietuvių vestuvines dainas, folkloro eilėdaros istorijos ir teorijos klausimus bei kitas temas. L. Sauka kartu su kitais tautosakos tyrinėtojais sudarė ir redagavo 1962-1968 m. išėjusią „Lietuvių tautosaką” (5 tomai), parašė studijas „Lietuvių vestuvinės dainos”, „Lietuvių folkloro eilėtyros istorijos ir teorijos klausimai”, monografijas „Lietuvių liaudies dainų eilėdara”, „Tikra ir netikra liaudies kūryba” ir kt.

11 d.100 metų

Leonas Jovaiša. Vienas žymiausių Lietuvos ugdymo mokslo kūrėjų, edukologijos habilituotas daktaras,  profesorius. Gimė 1921 01 11 d. Lieplaukėje, tuometiniame Telšių valsčiuje. Mirė 2017 01 17 d.  Dėstė mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, kurią pats prieš keletą metų buvo baigęs.

12 d. – 75 metai

Irena Tumavičiūtė. Lietuvių germanistė, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėja ir propaguotoja, vertėja. Gimė 1946 01 12 Dirmeikiuose (Tryškių vlsč.). 1964–91 buvo Vilniaus universiteto Kiemo teatro aktorė (vaidino pastatytose Vydūno dramose, J. Bobrovskiui, K. Donelaičiui, Vydūnui skirtuose renginiuose). Nuo 1977 parašė >100 mokslinių ir publicistinių straipsnių apie lietuvių ir vokiečių literatūrinius ir kultūros ryšius, tarptautinėse mokslo konferencijose skaitė pranešimus apie žymius Mažosios Lietuvos veikėjus.

12 d. – 195 metai

Juozapas Silvestras Dovydaitis. Kunigas, mokytojas, prozininkas. Gimė 1826 m. sausio 12 d. Mantviliškiuose (Radviliškio raj.), mirė 1883 m. sausio 9 d. Ilūkstėje (Latvijos respublika). Vyskupo M.Valančiaus sekretorius, 1860-63 Varnių kunigų seminarijos rektorius. Turėjo didelės įtakos vyskupui M.Valančiui, ypač blaivybės akcijoje.

15 d. – 135 metai

Juozas Jagminas. Dailininkas. Gimė 1886 m. sausio 15 d. Luokės valsčiaus Girviškių k.

21 d. – 100 metų

Antanas Končius. Instrumentalistas (triūbininkas), nusipelnęs artistas. Gimė 1921 m. sausio 21 d.

29 d. – 70 metų

Sofija Daubaraitė. Žurnalistė. Gimė 1951 01 29 Telšiuose. 1958-1968 m. mokėsi Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. 1991 – 1996 m. Vilniaus raj. laikr. "Vilnia" vyr. redaktorė. 1996 m. išrinkta LR Seimo nare (iki 2000 m.).

29 d. – 100 metų

Adolfas Sprindis. Prozininkas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1921 m. sausio 29 d. Varniuose. Išleido apsakymų rinkinius „Ateina šeštadienis” (1964), „Trylika zuikių” (1967), „Senelė nori mirti” (1970), „Atsisveikinimas su Varniais” (1980), „Mėlynas kalnas” (1981), romaną „Ne visiems lygiai” (1985), studiją „Lietuvių literatūrinė kritika 1861-1905” (1957), monografijas „Povilas Višinskis” (1978), „Žemaitė” (1986), parengė P. Višinskio, Aišbės ir keletos kitų rašytojų kūrybos leidinių, paskelbė kritikos straipsnių. Mirė 1986 m. gruodžio 21 d. Butrimonyse, palaidotas Varniuose.

29 d. – 95 metai

Nikolajus Artiomovas. Poetas. Gimė 1926 m.sausio 29 d. Vasiljevskoje (Tulos sr.), mirė 1982 m. spalio 29 d. Telšiuose. Rašė rusų kalba. Išleido tris poezijos rinkinius.

                                                Vasario

2 d. – 110 metų

Kazimieras Olšauskas. Kunigas. Gimė 1911 02 02 d. Salantų valsčiaus (Kretingos raj.) Žeimių kaime. 1928 m. baigęs Plungės gimnaziją, toliau mokėsi Telšių kunigų seminarijoje. 1936 m. Telšių kunigų seminarijoje pradėjo dėstyti Šv. Raštą ir teodicėją bei lotynų ir vokiečių kalbas. 1941-1944 m. dirbo Telšių kunigų seminarijos profesoriumi, buvo šios seminarijos prefektas. 1937-1940 m. redagavo laikraštį "Žemaičių prietelius". Olšauskas žuvo 1954 06 18 d. Sverdlovsko srityje.

3 d. – 105 metai

Aleksandras Žadeikis. Lietuvių teatro ir kino aktorius bei režisierius. Gimė 1916 m. vasario 3 d. Telšių rajono Kalnėnų kaime, mirė 1993 m. kovo 15 d. Klaipėdoje. 1944–1949 m. buvo Žemaičių teatro aktorius. 

14 d. – 125 metai

Donatas Bubinas. Prozininkas, vertėjas. Gimė 1896 m. vasario 14 Tryškiuose (Telšių r.), mirė 1976 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Užventyje (Kelmės r.).

16 d. – 220 metų

Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas. Gimė 1801 m. vasario 16 d. Nasrėnų k., Salantų vlsč. (Kretingos raj.), mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos kriptoje. 1845–1850 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. 1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Iki 1864 m. gyveno vyskupijos centre Varniuose.

19 d. – 145 metai

Adolfas Konradas Gužauskis (Guževskis). Kompozitorius, pianistas, dirigentas, Varšuvos konservatorijos profesorius. Gimė 1876 m. vasario 19 d. Dirvonėnuose (Telšių r.), mirė 1920 m. kovo 21 d. Dirvonėnuose. Palaidotas Luokėje.

22 d. – 90 metų

Mečislovas Šilinskas. Fotografas. Gimė 1931 m. vasario 22 d. Skirpsčių kaime Plungės rajone). Nuo 1972 LFS narys.

22 d. – 130 metų

Juozas Mačernis. Pedagogas, vertėjas. Gimė 1891 m. sausio 22 d. Šarnelėje (Plungės raj.), mirė 1976 m. Argentinoje. 1925-1944 m. mokytojavo ir dėstė Telšių kunigų seminarijoje, redagavo "Žemaičių prietelių", suorganizavo vyskupo M. Valančiaus liaudies universitetą.

28 d. – 135 metai

Albinas Jasenauskas. Vargonininkas, chorvedys, pedagogas. Gimė 1886 m. vasario 28 d. Bergluvio k., Augustavo apskr.., Suvalkų gubernijoje, Lenkija. Mirė 1973 m. kovo 21 d. Telšiuose. Nuo 1933 m. su pertraukom iki  mirties 1973 m. kovo 21 d. gyveno Telšiuose. Vadovavo Telšių katedros chorui, grojo vargonais, rengė bažnytinio choro koncertus visuomenei

                                                 Kovo

 

3 d. – 95 metai

Kazimieras Gaščiūnas. Kunigas, monsinjoras. Gimė 1926 03 04 Klovainių k. ir parapijoje . 1947 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, kurią baigė 1952 m. Studijuojant paskutiniame kurse 1951 09 23 buvo pašventintas kunigu. 1957-1958 m. m. licenciato darbo rašymui teko grįžti į Telšius, kur buvo Vyskupo paskirtas Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru. 1975 m. Telšių katedros altaristas. 1975-1978 m. m. Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebonas. 1989 m. Vyskupui A.Vaičiui atkūrus Telšių kunigų seminariją, paskirtas seminarijos rektoriumi. 1990 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė jam monsinjoro titulą. Nuo 2007 m. nusilpus sveikatai, liko Telšių katedros rezidentu. 2009 02 22 Telšių ligoninėje kan. mons. jubil. Kazimieras Gaščiūnas mirė.

10 d. – 135 metai

Juozas Gedminas. Pedagogas, vertėjas. Gimė 1886 m. kovo 10 d. Geidučiuose (Skuodo raj.), mirė 1965 m. gruodžio 27 d. Telšiuose. Dirbo Telšių gimnazijos lietuvių kalbos ir geografijos mokytoju, 1922-1930 m. Telšių mokytojų seminarijos direktoriumi.

14 d. – 95 metai

Lazdynų Pelėda (Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė). Rašytoja. Gimė 1867 m. rugsėjo 28 d. Paragiuose (Akmenės rajonas), mirė 1926 m. kovo 14 d. ten pat. Palaidota Tryškiuose.

18 d. – 115 metų

Romualdas Juknevičius. Režisierius, aktorius. Gimė 1906 m. kovo 18 d. Peterburge. Mirė 1963 04 13 Vilniuje.  1946-1948 m. buvo Žemaičių dramos teatro vadovas.

23 d. – 135 metai

Juozas Piekarskas, provizorius. Gimė 1886 m. kovo 23 d. Virmėnų k., Nevarėnų vls., mirė 1949 m. spalio 10 d. 1927 m. Nevarėnuose atidarė vaistinę.

25 d. – 95 metai

Ona Venclovaitė. Vaistininkė (provizorė). Gimė 1926 03 25 Telšiuose, Jono Venclovos ir Stanislavos Jomantaitės šeimoje. Mokėsi Telšių gimnazijoje. 1936 m. ją baigusi, įstojo į Telšių Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnaziją. 1940 m. tėvai apsigyveno Eigirdžiuose.

26 d. – 100 metų

Juozas Klimas. Violončelininkas, dirigentas, pedagogas. Gimė 1921 m. kovo 26 d. Miežeiniuose Varnių vlsč., Telšių aps.).

31 d. – 90 metų

Benjaminas Mindaugas Sebeckis. Futbolininkas, Lietuvos nusipelnęs treneris (1989). Gimė 1931 03 31 Krėpštų kaime, Telšių rajone. 1956-2000 m. Telšių r. kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. 1959-1964 m. Telšių kultūros namų direktorius. 1964-1973 m. Telšių sporto tarybos pirmininkas. 1973-1990 m. Telšių Žemaitės mokyklos mokytojas. 1990-1995 m. Telšių mero pavaduotojas. 1999-2000 m. Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas. Mirė 2000 04 13 Telšiuose.

31 d. – 90 metų

Genovaitė Milašauskaitė – Petrulienė. Poetė. Gimė 1931 m. kovo 31 d. Livoniškėse (Raseinių raj.). Gyvena Padvariuose (Telšių raj.). Išleistos dvi jos eilėraščių knygos.

                                                                Balandžio

5d. – 95 metai

Antanas Vaičius. Lietuvos dvasininkas, Telšių vyskupas. Gimė 1926 m. balandžio 5 d. GeidučiuoseSkuodo raj. Mirė 2008 m. lapkričio 25 d. Telšiuose.

6 d. – 65 metai

Albertas Krajinskas. Dizaineris, tapytojas. Gimė 1956 04 06 Varniuose. 1964-1971 m. mokėsi Varnių vidurinėje mokykloje. 1972-1974 m. Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje. Jo tapytus paveikslus su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais LR vadovai dovanojo daugelio valstybių aukščiausiems pareigūnams: Jonui Pauliui II, Japonijos imperatoriui, Lenkijos prezidentui Kvasnievskiui ir kt.

17 d. – 85 metai

Stasys Kurmanskis. Poetas. Gimė 1936 m. balandžio 17 d. Padegimuose (Skuodo raj.), mirė 1968 m. liepos 19 d. Telšiuose, palaidotas Alsėdžiuose (Plungės raj.). Kurį laiką gyveno ir dirbo Telšiuose. Telšių literatai išleido jo eilėraščių rinkinį (2003 m.).

21 d. – 145 metai

Jurgis Narjauskas. Kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Gimė 1876 04 21 Parausių k., Vilkaviškio r. Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijoje, kunigų seminarijoje. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų- „Ovidijus. Biografija. Autobiografija". (Telšiai, 1928). Mirė Telšiuose 1943 01 27.

25 d. – 65 metai

Giedrė Kvieskienė–Pronckutė. Habilituota daktarė, profesorė.  Gimė 1956 04 25 Varniuose. Knygos „Lietuvos kultūros kongresas“ sudarytoja.

27 d. – 215 metų

Felicijonas Gedvilas (Felicjan Giedwillo). Daktaras, karo gydytojas, vertėjas. Gimė 1806 04 27. Varnių parapijoje, Polipkalnyje prie Beržės (dabar Šilalės rajonas). Mirė 1869 m

29 d. – 125 metai

Domas Andrulis. Kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. Gimė 1896 m. balandžio 29 d. Juodlaukiuose (Kelmės r.). Mirė 1973 m. spalio 1 d. Šiauliuose, čia ir palaidotas. Dirbo Telšiuose (vadovavo šaulių chorui, 1932 m. birželio 5 d. mieste suorganizavo šaulių Dainų šventę, 1933 m. buvo vienas iš simfoninio orkestro atkūrimo Telšiuose iniciatorių), vadovavo Vilniaus dešimtmetei muzikos mokyklai. Išleido kelis dainų rinkinius. 1983 m. Šiauliuose, Draugystės pr., jam atidengta atminimo lenta. Karo metais mokytojo D. Andriulio iniciatyva buvo įsteigta Telšių vakarinė muzikos mokykla.

                                                Gegužės

 

1 d. – 105 metai

Balys Stulpinas. Profesorius, habilituotas daktaras, Valstybinės premijos laureatas, nusipelnęs mokslo ir technikos veikėjas. Gimė 1916 m. gegužės 1 d. Rešketėnuose (Telšių rajone), mirė 1999 m. sausio 22 d.

1 d. – 125 metai

Anelė Dulkytė. Mokytoja, visuomenininkė. Gimė 1896 05 01 Užpaliuose. Mirė 1987 m. 1943 m. atvyko į Upyną. Dirbo pradžios mokykloje. Palaidota Upynoje.

15 d. – 75 metai

Irena Matijošaitytė-Pivoriūnienė. Gydytoja. Gimė 1946 05 15 Telšiuose. Nuo 1980 m. Lietuvos televizijos vyresn. redaktorė. Rengia laidas sveiko gyvenimo būdo temomis, gvildena sveikatos apsaugos problemas.

18 d. – 65 metai

Liucija Citavičiūtė. Senosios lietuvių raštijos tyrėja, vertėja. Gimė 1956 m. gegužės 18 d. Telšiuose.

22 d. – 95 metai

Aldona Prižgintaitė-Spykers. Poetė. Gimė 1926 m. gegužės 22 d. Telšiuose, tarnautojo šeimoje. Mokėsi Telšių gimnazijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Australijoje.

25 d. – 95 metai

Leonas Barauskas. Aktorius. Gimė 1926 m. gegužės 25 d. Želvaičiuose, Telšių vlsč., mirė 1975 m. kovo 21 d. Čikagoje, IL. 1941 m. baigė Telšių amatų mokyklą. Vaidino Telšių Žemaičių [Žemaitės] teatre. 1949 m. persikėlė į Kanadą. 1963 m. persikėlė į JAV.

                                                Birželio

 

5 d. – 100 metų

Vytautas Mačernis. Poetas. Gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelėje. Mirė 1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje. 1935-1939 m. mokėsi Telšių M. Valančiaus gimnazijoje. 1971 m. įvyko pirmasis poeto minėjimas (organizavo telšiškiai).

10 d. – 65 metai

Rolandas Paksas. Inžinierius pilotas, politikas, Prezidentas. Gimė 1956 06 10 Telšiuose. 1974 m. baigė Žemaitės vidurinę mokyklą Telšiuose. 2003-2004 m. LR prezidentas, nuo 2009 m. Europos Parlamento narys.

24 d. -  140 metų

Vladas Mažonas-Mažonavičius. Kunigas, marijonas, žurnalistas, pedagogas. Gimė 1881 06 24 Telšiuose. Mirė 1945 01 Sibire. 1927-1932 m. buvo "Šaltinio" redaktorius. Bendradarbiavo leidiniuose "Šaltinis", "Skautų aidas", "Lietuvos mokykla", "XX amžius".

 

25 d. - 40 metų

Monika Navickienė. Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja. Gimė 1981 m. birželio 25 d. Telšiuose. 2020 m. gruodžio 7 d. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai patvirtintus Ingridos Šimonytės ministrų kabineto sudėtį, M. Navickienė paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministre.

28 d. – 110 metų

Miriam Todesaitė-Blatienė. Viena žymiausių gydytojų Telšiuose. Gimė 1911 m. birželio 28 d. Panevėžyje. Nuo 1939 m. iki pat mirties 1968 m. gegužės 22 d. dirbo Telšiuose. Dirbo Telšių žydų ligoninėje, po karo - Telšių centrinėje ligoninėje

                                                                 Liepos

5 d. – 85 metai

Steponas Šarapovas. Skulptorius. Gimė 1936 m. liepos 5 d. Kaunatavos k., Telšių vlsč, mirė 1981 m. lapkričio 23 d. Vilniuje.

6 d. – 120 metų

Adolfas Zabitis-Nezabitauskas. Kraštotyrininkas. Gimė 1901 07 06 Baidotų kaime, netoli Salantų. Baigęs Skuodo progimnaziją 1921 m. persikelia į Telšių gimnaziją. Ilgą laiką dirbo Šiaulių "Aušros" muziejuje fondų vedėju. Nuo 1968 07 01 persikelia į Telšių Kraštotyros muziejų, kur dirbo moksliniu bendradarbiu. Mirė 1968 12 15 Telšiuose.

17 d. – 100 metų

Kazys Knoras. Chorvedys, vargonininkas, kompozitorius. Gimė 1921 m. liepos 17 d. Stabinės k., Telšių raj., mirė 2004 m.

                                                              Rugpjūčio

 

15 d. – 65 metai

Bronislovas Banys. Telšių miškų urėdijos urėdas. Gimė 1951 m. rugpjūčio 15 d. Petraičių k., Nevarėnų sen., Telšių r.

21 d. – 135 metai

Romanas Bytautas. Laikomas modernistinės filosofijos pradininku Lietuvoje, publicistas.  Gimė 1886 08 22, Drobūkščiuose, Varnių valsčiuje (dabar Telšių rajonas). Mirė 1915 06 22, Leizene, Vo kantone (Alpių respublika). Nuo 1906 m. dalyvavo Maskvos lietuvių studentų draugijos ir Lietuvos mokslų draugijos veikloje, padėjo įkurti pirmą lietuvių moksleiviams skirtą žurnalą "Aušrinė".

22 d. – 265 metai

Antanas Jackus Feliksas Klementas. Lietuvos poetas, advokatas. Gimė 1756 m., krikštytas 1756 rugpjūčio 22 d. Sedoje, mirė 1823 m. birželio 16 d. Telšiuose. „ Žemaitiška giesmelė", išleista Vilniuje 1972 m.

23 d. – 90 metų

Jonas Andriusevičius. Muziejininkas, kraštotyrininkas, pedagogas. Gimė 1931 08 23 Gaidžių k., Utenos rajone, mirė 2000 m. Telšiuose. Įsteigė keletą visuomeninių muziejų Žemaitijoje (vienas iš jų – Gaulėnuose, netoli Šatrijos kalno).

28 d. – 120 metų

Feliksas Kudirka. Pedagogas. Gimė 1901 m. rugpjūčio 28 d. Ramoniškiuose (Šakių r.). Mirė 1967 m. gegužės 7 d. Los Andžele. Palaidotas Čikagoje (JAV). Mokytojavo Telšių gimnazijoje, kunigų seminarijoje, Raseinių gimnazijoje. 1949 m. išvyko į JAV. Taisė „Lietuvių dienų“, Br.Kviklio „Mūsų Lietuvos“ ir kt. knygų kalbą. Lietuvių kalbos mokytojas Feliksas Kudirka Telšiuose paskatino rašyti eilėraščius čia besimokiusį lietuvių poetą Vytautą Mačernį .

                                                               Rugsėjo

 

7 d. – 110 metų

Antanas Jonušas. Kraštotyrininkas. Gimė 1911 09 07 d. Žylakių kaime (Telšių raj.). 1971 m. sukūrė eilėraštį "Telšiams". Už kraštotyrinę veiklą apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos padėkomis, premijomis, 1965 m. - Lietuvos kultūros ministerijos garbės raštu. Mirė 1978 06 12 d.

8 d. – 100 metų

Simas Kvečas. Visuomenininkas. Gimė 1921 09 08 Telšiuose. Mirė 1992 07 05 Los Angelese, CA. Palaidotas Čikagoje. Mokėsi Telšių amatų mokykloje. 1950 m. persikėlė į JAV.

10 d. – 70 metų

Zita Budrienė. Poetė. Gimė 1951 m. rugsėjo 10 d. Eidinčiuose (Telšių raj.). Išleido 6 eilėraščių knygas. Rašo ir žemaičių dounininkų tarme.

12 d. – 5 metai

Aleksandras Vasiliauskas. Prof., habil. dr. (socialiniai mokslai, ekonomika), Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, kraštietis. Mirė 2016 09 12 Vilniuje (gimė 1940 01 25 Žvirgždžių k., Telšių r.).

24 d. – 80 metų

Skaistutė Ona Idzelevičienė (Pajėdaitė). Lietuvos šokėja, trenerė, baletmeisterė, profesorė. Gimė 1941 09 24 Lieplaukėje, Telšių rajone.

                                                               Spalio

 

5d. – 70 metų

Elena Borusevičiūtė-Šidlauskienė. Mokytoja, poetė. Gimė 1951 m. spalio 5 d. Bežecko mieste (Kalinino sritis).

12 d. – 75 metai

Arūnas Lukoševičius. Elektronikos inžinierius, profesorius, habilituotas daktaras (technologijos m.), Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo vadovas. Gimė 1946 10 12 Telšiuose.

17 d. – 70 metų

Zita Inčirauskienė (Mackevičiūtė). Dailininkė. Gimė 1951 10 17 Gruzdžiuose. 1972 metais baigė Telšių taikomosios dailės technikumą (įstojo 1969 m.), 1983 m. Vilniaus dailės institutą. 2001 m. įstojo į LDS (Lietuvos dailininkų sąjungą).

18 d. – 115 metų

Romualdas Juknevičius, režisierius, aktorius. Gimė 1906 m. spalio 18 d. Sankt-Peterburge. Mirė 1963 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Žemaičių teatrui vadovavo 1946–1948 m.

18 d. – 80 metų

Irena Nakienė-Kontautaitė. Choro dirigentė ir pedagogė. Gimė 1941 m. spalio 18 d. Pervainių k., Telšių raj.

28 d. – 125 metai

Konstantinas Daukontas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1896 m. spalio 28 d. Patumšalės k. Telšių raj., mirė apie 1942 m. Lenkijoje.

29 d. – 45 metai

Nerijus Juška. Baleto solistas, Nerijaus Juškos baleto ir šokių mokyklos direktorius. Gimė 1976 10 29 Telšiuose. 1982-1985 m. mokėsi Telšių 3-iojoje vidurinėje mokykloje.

 

                                               Lapkričio

2 d. – 65 metai

Egidijus Aleksandravičius. Lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Gimė 1956 m. lapkričio 2 d. Telšiuose.

3 d. – 85 metai

Vytautas Konstantinas Savickis. Tautodailininkas. Gimė 1936 11 03 Tauragės apskrities Šilalės rajono Kvėdarnos valsčiaus Šakėnų kaime (dabar Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnija). 1955-1957 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikumo Medžio skyriuje. 1973 m. sukūrė stogastulpių triptiką Džiugo piliakalnio prieigoms. 2000 m. Savickiui suteiktas Telšių miesto Garbės piliečio vardas. 2006 11 02 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas.

4 d. – 70 metų

Danielius Mušinskas. Rašytojas, žurnalistas. Gimė 1951 11 04 Telšiuose. 1969 m. baigė Telšių 1-ąją vid. mokyklą. 1974-1975 m. mokytojavo Tryškiuose. 1988 m. apdovanotas literatūrine Žemaitės premija.

11 d. – 55 metai

Aidas Perminas. Psichologas, profesorius, daktaras, VDU Sveikatos psichologijos magistro programos vadovas. Gimė 1966 11 11 Telšiuose. 1974-1985 m. mokėsi Žemaitės vidurinėje mokykloje Telšiuose. Nuo 2015 m. VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros profesorius.

14 d. – 155 metai

Justinas Staugaitis. Vyskupas, lietuvybės skleidėjas. Gimė 1866 11 14 Tupikuose, Šakių apkr. Telšių vyskupu paskirtas 1926 05 24, konsekruotas 1926 04 25, o vyskupo sostą užėmė 1926 05 24. Tapęs vyskupu, įkūrė Telšių seminariją ir jai pastatė trijų aukštų rūmus.

15 d. – 95 metai

Vlada Žymontaitė-Kliauzienė. Šiaurės Lietuvos literatų draugijos ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, Jehovos tikėjimo liudytoja. Gimė 1926 m. lapkričio 15. Mirė 2013 m. liepos 2 d. Išleido kelias poezijos knygas.

18 d. –  65 metai

Alfredas Bumblauskas. Istorikas. Gimė 1956 11 18 Telšiuose.

18 d. – 70 metų

 Romualdas Kondrotas. Muzikos mokytojas, chorvedys, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius. Gimė 1951 11 18 Telšiuose. Mokėsi Telšių 4-ojoje vidurinėje mokykloje ir vaikų muzikos mokykloje.

18 d. – 165 metai

Domininkas Bubėnas. Knygnešys. Gimė 1856 11 18 Dūseikiuose (Telšių raj.). Mirė 1940 lapkričio mėn. Palaidotas Ubiškėje.

21 d. – 65 metai

Egidijus Aleksandravičius. Istorikas, prof., habil..dr., publicistas. Gimė 1956 11 21

23 d. – 125 metai

Juzefas Perkovskis. Grafikas, žemaičių liaudies meno tyrinėtojas. Gimė 1896 m. lapkričio 23 d. Varšuvoje. Mirė 1940 m. liepos 14 d. Džiuginėnų dvare. 1928 m. baigęs mokslus, apsigyveno Džiuginėnuose. Palaidotas Gorskių šeimos kape miškelyje netoli Džiuginėnų dvaro.

29 d. – 65 metai

Algirdas Kumža. Teisininkas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras. Gimė 1956 11 29 Palūkščio kaime Telšių rajone. 1975 m. baigė Varnių vidurinę mokyklą aukso medaliu.

                                                              Gruodžio

2 d. – 105 metai

Juozas Kojelis. Žurnalistas, klasikinės filologijos specialistas, pedagogas, publicistas. Gimė 1916 12 02 Viekšnaliuose, Luokės valsč. Mirė 2010 11 11. 1949 m. atvyko į JAV. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaičių žemė“, „Aidai“, „Draugas“. 1953 m. kartu su J. Vitėnu suredagavo Amerikos lietuvių vardyną. Parašė publicistikos knygas „Iš nakties į rytą” (1996), „Tarp rūpesčių ir vilties” (2001).

4 d. – 150 metų

Liudvikas Stulpinas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitonas.  Gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantuose, mirė 1934 m. liepos 15 d. Klaipėdoje. 1900–1903 m. mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje, kurioje gavo tolimojo plaukiojimo šturmano diplomą. Jo vadovaujamas garlaivis "Birma", 1912 m. naktį iš balandžio 14-osios į 15-ąją skubėjo į pagalbą skęstančiam "Titanikui".1908 m. paskirtas laivo „Lithuanica“ kapitonu. 1909–1913 m. „Birmos“, vieno didžiausių ir geriausių to meto laivų, plaukiojusių tarp Rusijos ir Šiaurės Amerikos, kapitonas. 1918 m. L. Stulpinas tapo Lietuvos Respublikos konsulu Liepojoje. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, persikėlė į Klaipėdą, buvo pirmasis Klaipėdos uosto viršininkas.

29 d. –  90 metų

Stanislovas Stonkus. Krepšininkas, teisėjas, sporto mokslininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas (1962), habilituotas daktaras. Gimė 1931 12 29 Telšiuose. Mirė 2012 02 19 Kaune. Žaidė futbolą Telšių "Džiugo" komandoje. Olimpinių žaidynių (1952, 1956) sidabro medalininkas.

                       Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos

- 485 m.

Merkelis Giedraitis. LDK didikas, kunigaikštis, Žemaičių vyskupas, lietuviškų knygų pradininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Gimė 1536 m., mirė 1609 m. balandžio 6 d. Alsėdžiuose (Plungės raj.), palaidotas Varniuose (Telšių raj.).

- 200 metų

Ambroziejus Pranciškus Kašarauskis. Kunigas, gamtos tyrinėtojas, rašytojas. Gimė 1821 m. Kolainiuose, mirė 1882 m. gruodžio 14 d. Tomske. 1841 – 1844 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, mokytojavo Telšių dvarininkų mokykloje, vadovavo kunigų – emeritų Pataisos namams Varniuose.

- 200 metų

Kajetonas Rupeika. Kunigas, švietėjas. Gimė 1821 m. Telšių apskrityje.

- 185 metai

Dominykas Bociarskis. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, teisininkas. Gimė 1836 m. Pavirvyčio dvare, Tryšlių vlsč., mirė 1914 m. Varšuvoje. Dėstė rusų kalbą ir istoriją Varnių kunigų seminarijoje.

- 125 metai

Niaura Ciprijonas. Luokės valsų ir polkų karalius, Telšių apylinkėse garsėjo kaip vienas geriausių muzikantų, smuikininkas. Gimė 1896 m. Rokiškio apsk., Svėdasų valsč. Gyveno Telšių raj. Luokės apyl. Kinčiulių kaime. Mirė 1983 m. Palaidotas greta žmonos Ubiškės kapinėse.

- 95 metai

Julius Dambrauskas–Dama. Režisierius. Gimė 1926 m. Luokėje, mirė 1961 m. kovo 12 d. 1948 m. išvyko į Australiją. 1955 m. įkūrė Sidnėjaus lietuvių teatrą „Atžala".

-  65 metai

Salomėja Burneikaitė. Teatrologė, projektų iniciatorė, aktorė. Gimė 1956 m. Telšiuose.

                         Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai

 

1421 09 01 popiežius Martynas V bule „Mirabilis Deus“ patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją.

1536 m. Telšiai buvo Žemaičių valstiečių sukilimo centras.

1536 m. Telšiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įkurta parapija, parapinė mokykla.

1691 m. pastatyta Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (buvusi Varnių katedra).  Pastato statyba rūpinosi ir lėšas skyrė garsios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystė (LDK) didikų dinastijos atstovas Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas.

1721 m. Augustas II leido Telšiuose rengti turgus. 1721 m. karalius Augustas II leido Telšiuose rengti turgus (kiekvieną sekmadienį) ir keturis prekymečius kasmet.

1721 m. Nevarėnams suteikta turgaus teisė.

1761 09 24 pradėtas statyti dabartinis katedros pastatas (Telšių mūrinė Šv. Marijos Loretietės ir Šv. Antano bažnyčia). Žemaičių kanauninkas ir oficiolas kun. Antanas Juškevičius pašventino kertinį akmenį. Nuo 1836 m. ši bažnyčia – parapinė. 1926 m. įsteigus Telšių vyskupiją, ji tapo Telšių katedra.

1781 09 mėn.  LDK iždo komisija trejiems metams atleido telšiškius nuo gėralų ir pagalvės mokesčių.

1786  07 16 Luokės miestelyje vyko gaisras.

1791 12 06 Stanislovas Augustas Telšiams suteikė privilegiją „Locationis et Renovationis“, pagal kurią miestas, ligi tol buvęs seniūnijos valdytojų jurisdikcijoje, tapo laisvu miestu, nepriklausančiu nuo jokios pašalinės valdžios ir priklausęs tik savo magistratui. Tuo pačiu Telšiai gavo ir savo herbą, vaizduojantį šv. Stanislovą Ščepanovskį, vyskupą, prisikeliantį Petraviną.

1796–1850 m. Telšių seniūniją valdė Marija Sabaliauskaitė-Zabiela ir Henrikas Zabiela (paskutinieji Telšių seniūnijos savininkai).

1826 m. Telšių miestą niokojo gaisras.

1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Telšius. Kovo 28 d. sudaryta revoliucinė Telšių apskrities valdžia, kuriai vadovavo V. Gudonis.

1836 m.  bernardinų bažnyčiai suteiktos parapijos teisės.

1846 m. Telšiuose pradėjo veikti žydų mokykla.

1846 m. Vilniuje išleista M. Gadono „ Opis powiatu Telszewskiego".

1861 m. Telšiuose atidaryta 25 lovų karo ligoninė. Čia buvo gydomi ir Telšių miesto gyventojai.

1866 m.  mieste įkurta mergaičių mokykla. Pasaulietinės žydų mokyklos Telšiuose atsirado po 1831 m. sukilimo.

1871–1874 m. pro Telšių miestą nutiesta geležinkelio Šiauliai–Liepoja atšaka.

1876 m. jau buvo įsisteigusi skolinamoji - taupomojo kasa.

1881 m. Telšiuose įkurta vaistinė - Goldnerio vaistinė.

1886 m. pradeda veikti Juozo Varkalio spaustuvė Telšiuose. Veikė iki 1889 m.

1906 m. Šatrijos kalnas buvo pakrikštytas, suteikiant jam naują – Šv. Juozapato vardą, tačiau jis neprigijo.

1916 m. Felikso Milevičiaus iniciatyva įsikūrė scenos ir dailės draugija "Kanklės" (įteisinta 1918 m.).

1916 m. Telšiuose sužibo pirmosios elektros lemputės iš vokiečių okupacinės valdžios įrengtos elektrinės.

1921 m. įsteigtas Centrinės valstybinės bibliotekos skyrius. Bibliotekos vedėju paskirtas Mykolas Barkus (Bartkus), kuris dirbo iki 1923 01 01 d.

1926 įkurta Telšių vyskupija, o Telšiai tapo jos sostine. Jos teritoriją sudarė buvusios Žemaičių vyskupijos dalis - Žemaičių kraštas.

1926 m. įsteigus Telšių vyskupiją, mūrinė bažnyčia tapo Telšių katedra.

1926 04 01 popiežius Pijus XI įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Po to buvo suformuota beveik visą etninę Žemaitiją apimanti Telšių vyskupija, kurios centru tapo Telšiai.

1926 m. laikraštį "Žemaičių prietelius" pradėjo leisti Telšių vyskupija. Nuo 1925 03 18 d. buvo leidžiamas Kaune.

1926 m. pro Telšius nutiesta Telšių-Amalių geležinkelio linija, kuri Telšius sujungė su Kaunu ir kitais artimiausiais pramonės, kultūros ir švietimo centrais.

1926 m. prie Telšių apskrities ligoninės atidaryta ambulatorija.

1926 05 07 d., 11 val. pirmą kartą Telšiuose sustojo traukinys, kuriuo atvažiavo šalies prezidentas Antanas Smetona. Apie tai pranešė „Žemaičių priedelius“.

1931 m. Telšiams suteiktos pirmaeilio miesto teisės.

1931 m. pastatytas "Masčio" fabrikas.

1931 m.  įsteigta Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka".

1931 m. įsteigta vidurinė amatų mokykla (direktoriumi paskirtas Prahos aukštųjų amatų mokyklos absolventas Karolis Šimonis).

1931 m.  prie Telšių apskrities ligoninės atidaryta ambulatorija.

1931-1932 m. Šiauliuose leistas Provincijos visuomenės savaitraštis „Naujienos“. Spausdino "Perkūno" spaustuvė Telšiuose. Išėjo 38 numeriai.

1936 10 06  pašventintas muziejaus „Alka“ kertinis akmuo.

1936  10 04  pašventinti nauji modernūs Telšių M.Valančiaus gimnazijos rūmai. Juos projektavo architektas Steponas Stulginskis.

1941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. netoli Telšių, Rainių miškelyje, nužudyti 74 Telšių kalėjimo politiniai kaliniai.

1941 m. balandžio mėn. Telšiuose pradėjo eiti laikraštis "Tarybų Žemaitija".

1941 m.  Telšiuose įsteigtas Žemaičių meno ir mokslo centras (steigėjas – Kazys Mockus, veikė iki 1944 m.).

1941-1944 (Vokiečių okupacijos metais) Telšiuose ėjo savaitraštis "Žemaičių žemė".

1941 m. Telšių apskrities Dūseikių kaime, buvusio dvarininko Budzerskio dvare, buvo įkurti Dūseikių invalidų namai.

1941–1949 m. - Telšiuose veikė valstybinis Žemaičių teatras.

1946 08 03  Telšiai tapo apskrities pavaldumo miestu.

1946 09 12 Žemaitijoje įkurta Jungtinė Kęstučio partizanų apygardą.

1946 m. - 1953 m. Žemaitijoje ėjo Lietuvos partizanų laikraštis. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos vardu leido Žemaičių apygardos štabas.

1951 m. Telšiuose pradėjo veikti Vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas.

1951 04 14-1962 03 mėn. leistas Varnių rajono laikraštis „Komunizmo pergalė“. Tai Lietuvos KP Varnių raj. k-to ir DŽDT ( Darbo žmonių deputatų tarybos) leidinys, ėjęs du kartus per savaitę.

1951 05 30 įkurtas Telšių rajono liaudies teismas. Veikė iki 1990 09 27.

1961 m.  Telšiuose pastatyta 3-oji vidurinė mokykla (dabar „Germanto").

1986-1993 m. Telšių akcinės bendrovės „Mastis“ leido laikraštį „Mastiečių žodis“. Iki 1990 m. buvo savaitraštis, vėliau – dvisavaitinis leidinys.

1991 12 21 LR AT nutarimu patvirtintas dabartinis Telšių herbas.

2016 m. Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje, balandžio 21 d. atidarytas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto (VDA TF) Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras.

Parengė Vilma Jomantaitė,

papildė Gintarė Kačinskienė

2020, gruodis

 
Savanoris bibliotekoje