Autorė: Lolita Jolanta Piličiauskaitė

Tarp mūsų tikrai yra lėlininkų, kurių lėlės gyvena tikrus žmonių gyvenimus. Dar daugiau – tos lėlės gali padėti keisti žmonių gyvenimus. Iš pirmo žvilgsnio tarsi žaidimas, tokio lėlininko užsiėmimas slepia visai nevaikiškus tikslus: užgydyti per kartas perduodamas sielos žaizdas, atkurti nutrūkusius šeimos ryšius, galiausiai suprasti gyvenime vykstančių, neretai pasikartojančių įvykių prasmes.

Kas atsitiktų, jeigu galėtume perrašyti savo šeimos istoriją? Ką joje pakeistume? Nuo kada pakreiptume lemtingų įvykių trajektoriją? Ar sprendimai gali būti universalūs? Galbūt svarbiausia: kodėl? Į šiuos itin asmeninius, neretai skaudžius klausimus autorė sau atsako tarsi lėlininkas – žaisdama lėlėmis.

Romanas paremtas autorės šeimos biografiniais momentais, jame į vieną glaudžią pynę pinasi istoriniai Lietuvos tarpukario faktai ir alternatyvios istorijos pabaigos. Pagrindinis siužetas rutuliojasi XX a. pradžioje greta Varėnos veikusioje Valstybinėje džiovininkų sanatorijoje, kurios gyvenimą iliustruoja autentiškos nuotraukos iš autorės šeimos fotoarchyvo. Nepriklausomos Lietuvos pažangą simbolizavęs sanatorijos pastatų kompleksas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, vokiečiams atsitraukiant, buvo susprogdintas.