Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka



daiktu bibl

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Pabūkime su Šatrijos Ragana

S.Ragana 2

„Tavimi, pašnibždomis man šnekančia,

tikiu, nes ta kalba –

lyg varpo garsas iš vaikystės tolių – įsakmi...

“–Judita Vaičiūnaitė, iš ciklo „Senos fotografijos“ – Šatrijos Ragana

Rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos 145-osioms metinėms

 

1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose, motinos Stanislavos Šiukštaitės-Pečkauskienės gimtinėje, senovinėje dvaro sodyboje, gimė rašytoja, pedagogė, vertėja, krikščioniškų vertybių puoselėtoja. Šatrijos Ragana, kaip pastebi Viktorija Daujotytė, būties paslapties autorė. Tėvui Anuprui priklausiusioje Labūnavoje, netoli Kolainių, kurį laiką gyveno šeima, o vėliau – ir Užvenčio dvaras, ir vaikystės, jaunystės išgyvenimai bei unikali senojo dvaro istorija apysakoje „Sename dvare“ – aktualios klasikos kūrinyje. Užventyje užgimė ir bičiulystė su Povilu Višinskiu, susibičiuliauta su kunigu Kazimieru Bukontu. Paskutinę gyvenimo dalį rašytoja praleido Židikuose – ten ir palaidota 1930 m. liepos 24 d. kapinių koplyčioje. Viena iš unikaliausių Šatrijos Raganos temų – atminties tikrovė. Miesto bibliotekoje veikia paroda „Iš Šatrijos Raganos atminties“: tokia vienijanti išgyvenimų istorija, dvasinio ryšio, žmogiškumo, tikrųjų vertybių paieška –  ir pačios autorės kūriniuose, ir susimąstymuose apie ją. Iš viso sukaupta per 20 spaudinių – išskirtinis dėmesys senųjų raštų kelionei pas skaitytojus – iš 1928 – 1939 metų leidimo, o minėti, reti leidiniai, iš asmeninės Gedimino Petrulio kolekcijos. Kiekvienas turi galimybę pavartyti esančias knygas ir pasikartoti Šatrijos Raganos minčių. „Jos išmokslintas protas ir išlavintas skonis suteikia jos raštams tokį rafinuotumo atspalvį, kokio nerandame nė pas vieną jos kartos rašytoją“, – pastebėta V. Mykolaičio-Putino.

„Nuostabu, kaip žmogus reikalauja išlieti savo sielą. Niekados niekam neišlieju savo sielos. Drovu man rodyti savo skausmus, drovu kalbėti apie tai, kas šventa ir brangu, sudėta pačiame mano sielos dugne“, – iš Šatrijos Raganos pasaulio. Paskaitykime, pabūkime su ja, su jos žmonėmis – sugrįžkime į rašytojos pasaulį – iš jo – į būties paslaptis. Geras įspūdis – juk tai vertybių puoselėtojos tiesos, Žemaitijos gyvenimo vaizdai, žmonių artumos paveikslai. O kaip, anot rašytojos, „Kaipgi mylinčioji siela nepažins mylimos sielos?“.. Taip giliai nueina eilutės ir iš poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio, skirto Šatrijos Raganos atminčiai, – ir toks įtikinamas žodžių pažadas: „tikiu, nes ta kalba – įsakmi...“ Sava, iš čia pat – turinti gyvenimo prasmę.

Miesto bibliotekos informacija, 2022 m. kovas.

S.Ragana 2 S.Ragana 1

 
Savanoris bibliotekoje