Sosėtink Vilniou do jau pradiejė plėktė stodėnta ėr teiraujes vėins kėta:

– Ta kāp begīveni? – klaus pėrmasis.

– Karts nu karta vės parašau...

– Vuo, i žornalistika pasėdavē?

– Ne, jebėntās! Rašau tievams, ka anėi sava pareigū neožmėrštom ėr laiko mon piningū atsiūstom.