Lapkričio 23 d. biblioteka laukė norinčiųjų pabūti debesyse: vyko improvizaciniai poezijos skaitymai „Toli nuo žemės, viršum debesų“ (Jonas Mekas). Ne pirmą kartą patyrę bendrumo ir dėkingumo vienas kitam jausmus, norėjome susitikti ir vėl.

Poezijos mėgėjus pasveikino, padrąsino, kiekvienam po dovanėlę įteikė ir poezijos posmu širdį atvėrė bibliotekos vadovė Vida Urnikienė.

Šįvakar būta visko: ir poezijos, ir biografijos faktų, ir prisiminimų, ir tikrų emocijų, ir padėkos, ir dainų, ir paslapčių, ir susitarimo dėl naujų projektų. Neapsieita ir be tikrai šiltų žodžių Žemaitijai: jos kalbai, gamtovaizdžiui ir žmonėms.

Išsiskyrėme svajodami vėl susitikti, nes, pasak vienos šio vakaro dalyvės, „ir laikas čia yra netekęs savo galios. Juk niekas niekur neskuba, nieko neskubina ir niekur nevėluoja. Nėra nei svetimų, nei pašalinių, nei piktų...“