Kovo 22-osios vakaras Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje skirtas prancūzų žurnalisto, rašytojo ir keliautojo Žano Moklero kelionėms po Lietuvą ir jo knygai „Po blyškiu Lietuvos dangumi“.

1926 m. Prancūzijoje išleistą knygą mums pristatė šio kūrinio vertėja, prancūzų literatūros profesorė Genovaitė Dručkutė. Renginį moderavo žurnalistas Valdas Puteikis.

Turėjome retą galimybę pažiūrėti į XX a. pradžios Lietuvą ir net į Telšius akimis žmogaus, įsimylėjusio mūsų šalies istoriją, tautosaką, gamtą ir kalbą. Ž. Mokleras Lietuvą pamilo skaitydamas lietuvių liaudies dainas, filologo G. Neselmano išverstas į vokiečių kalbą. Ir svajojo kada nors aplankyti tą spindinčių ežerų kraštą.

 O profesorė G. Dručkutė dar studijų laikais atrado Ž. Moklero knygas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Jas godžiai perskaitė ir laukė galimybės knygas pristatyti Lietuvos žmonėms.

Ž. Mokleras (1887–1951) – XX a. pirmosios pusės prancūzų žurnalistas, rašytojas, keliautojas, daugybės straipsnių ir tarpukario Prancūzijoje populiarių knygų autorius. Daliai jo kūrybos būdinga lietuviška tematika: mūsų šalies istorija, politika ir kasdienybė, darbai ir šventės, tautosaka, menas ir literatūra. Jis du kartus – 1925 ir 1930 m. – lankėsi Lietuvoje, pažinojo nemažai lietuvių, bendravo su anuometės Lietuvos valstybės veikėjais ir politikais, žurnalistais ir kūrėjais, dvasininkais, įvairių profesijų atstovais.

Kelionių po Lietuvą įspūdžius aprašė knygose „Po blyškiu Lietuvos dangumi“, „Lietuvos žmonės ir keliai“.

Pirmoji iš jų pelnė Prancūzijos akademijos premiją, už ją autorius apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Prancūzijoje ši knyga sulaukė daugybės pakartotinių leidimų.

Antroji įvertinta Prancūzijos prekybinės draugijos sidabro medaliu. Tačiau pokario metais savo tėvynėje ir sovietmečio Lietuvoje Ž. Mokleras buvo pamirštas.
Knygoje „Po blyškiu Lietuvos dangumi“ aprašyta Ž. Moklero kelionė po Lietuvą primena gerai organizuotą turistinę išvyką. Jis nuoširdžiai pasitinkamas, visur vežiojamas ir vedžiojamas, jam siūloma aplankyti įvairius objektus. Viešnagės maršrutai apima nemažą Lietuvos dalį. Tai ne tik Kaunas ir Vilnius, bet ir kiti miestai bei miesteliai: Vilkaviškis, Raudondvaris, Zapyškis, Jieznas, Jurbarkas, Seirijai, Pažaislis, Birštonas, Telšiai, Klaipėda, Palanga, Kuršių nerija...

Kelionės metu rengiami Ž. Moklero susitikimais su įtakingais, aukštus postus užimančiais valdininkais, rašytojais, menininkais, žurnalistais, dvasininkais. Sudaromos sąlygos susipažinti su tautinėmis mažumomis.

Pasak žurnalisto Valdo Puteikio, „prancūzas 1925-aisiais keliavo ir po Žemaitiją, fiksavo kiekvieną susitikimą su šio krašto žmonėmis, vertino jų svetingumą, gėrėjosi gamta ir miestelių grožiu. Jo kelionių po Lietuvą gidas buvo taip pat žemaitis, iš Endriejavo kilęs Lietuvos diplomatas ir teisininkas Eduardas Turauskas.

Renginio pabaigoje buvo galima įsigyti knygą ir gauti vertėjos autografą.

Dėkojame svečiams už bibliotekai padovanotą leidinį „Po blyškiu Lietuvos dangumi“.