Karo nuotaka

Autorė: Ilona Skujaitė

Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę.
Jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija.

Tikra istorija, primenanti Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus" ir sukrečiamą melodramą.

Romaną „Karo nuotaka" sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą.

Tai dvi jaudinamos meilės ir karo gijos, karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojamą dramą, kupiną aistros, išdavysčių, kovos dėl valdžios ir XVI amžiaus Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Maskvos valdovų dvarų paslapčių.

Žygimanto Augusto jaunėlė sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė, tačiau įsiliepsnojus žiauriam karui su Maskva, ji tapo kone geidžiamiausia nuotaka Europoje.

Kotrynos Jogailaitės likimas ir meilės istorija intriguoja ne mažiau nei garsioji jos brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės drama. Ji ištekėjo beveik 36-erių, tais laikais itin brandaus amžiaus, už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi, iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene.

Ne kartą patyrusi skaudžią išdavystę, išgyvenusi karo siaubą ir asmenines dramas Kotryna nepalūžo ir tapo Švedijos karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.

Ponia Kaliban

Autorė: Rachel Ingalls

Dorotė Kaliban – vieniša. Gyvena pustuščiame priemiestyje, vyras jai neištikimas, o geriausia draugė yra priklausoma nuo alkoholio. Kaip ir kiekvieną rytą, atsisveikinusi su į darbą išeinančiu vyru, Dorotė imasi namų ruošos darbų, fone įjungusi radiją – vienintelį ištikimą palydovą, per kurį pastaruoju metu ji ėmė girdėti specialius, jai asmeniškai skirtus pranešimus, kartais prasidedančius guodžiančiu kreipiniu „nesijaudink, Dorote“. Tačiau šįkart paskelbiama sensacinga žinia apie iš Okeanografinių tyrimų instituto pabėgusį pavojingą monstrą. Tą patį vakarą jis, kaip tyčia, įsliūkina į Dorotės virtuvę prašydamas maisto ir pagalbos. Taip prasideda netikėtas ir aistringas romanas tarp namų šeimininkės Dorotės, pernelyg nelaimingos, kad skirtųsi, prislėgtos viena po kitos ją ištikusių netekčių, sustingdytos tylaus pasidavimo, ir Lario – raumeningo, bet švelnaus varliažmogio, mielai iškeitusio mokslinio racionalumo brutalumą į pagalbą Dorotei ruošiantis namuose.

Kritikų lyginta su King Kongu, Edgaro Allano Poe istorijomis ir Davido Lyncho filmais, „Ponia Kaliban“ (1982) – atgimimą išgyvenantis XX a. amerikiečių literatūros perlas. Tyliu tragizmu, lengvu siurrealizmu ir neįprastu žavesiu persmelktame Rachel Ingalls romane kalbama apie vienišumą, meilę ir socialines konvencijas, kartu sugretinant gilų, tamsų, namuose tvyrantį beviltiškumo jausmą ir viską apverčiantį fantastiškumą.

Meksikos trilogija

Autorius: Yuri Herrera

„Karalystės darbeliuose“ iš Vilkio, koridų rengėjo ir dalyvio, įsimylėjusio narkobarono įdukrą, perspektyvos pasakojama apie slaptą Meksikos narkotikų mafijos gyvenimą: rūmus ir pagalbos prašytojus, suktus darbelius ir neišvengiamas mirtis. „Ženklai, pranašaujantys pasaulio pabaigą“ – istorija apie Makiną, jauną merginą, išmokusią išgyventi mačistiniame pasaulyje, kuri, nešina mamos perduotu rašteliu ir paketėliu, gautu iš vietinio šulo, ryžtasi perplaukti upę, kirsti sieną ir milžiniškoje šalyje susirasti pradingusį brolį. O „Kūnų transmigracijos“ centre – Atpirkėjas, kuris neaiškios epidemijos apgaubtame mieste išdrįsta iškišti nosį į lauką, bandydamas sutaikyti dvi svarbias šeimas ir išsiaiškinti mįslingas dviejų kūnų atsiradimo aplinkybes.

Šios trys apysakos, sudarančios „Meksikos trilogiją“, pelnytai atsidūrė tarp svarbiausių šiuolaikinės Meksikos literatūros kūrinių ir iškėlė Yurį Herrerą į labiausiai vertinamų šalies rašytojų gretas. Tai mitologinį pagrindą turintys pasakojimai, naratyviškai primenantys renesansines tragedijas, tačiau, nors veiksmas vyksta neįvardytose vietose, juose neabejotinai nagrinėjami šiuolaikinės Meksikos skauduliai. Lyg pabėgę iš mito, epo ar pasakos, Herreros protagonistai sudėtingame ir žlungančiame pasaulyje siekia tvarkos ir etikos, savo kelionėse patirdami prabangą ir galią, meilę ir mirtį, amžinybės momentus ir visagalį laikinumą.

Kosmikomiksai

Autorius: Italo Calvino

Jūsų gidas – žavingas, plepus kosminis visažinis beveik neištariamu vardu Qfwfq. Jam teko garbė liudyti visą keleto milijardų metų Visatos istoriją – nuo Didžiojo sprogimo, kai į vieną tašką susitraukusios Visatos erdvė buvo visiems nepatogi, Saulės ir Mėnulio formavimųsi, atmosferos ir, kartu su ja, spalvų atsiradimo, laiko, kai pirmosios žuvys išlipo į sausumą, iki nerealaus, tačiau šiuolaikinio Niujorko, kur pasenusį Mėnulį norima keisti šviežesniu. Qfwfq, per šį laiką buvęs bekūniu balsu, kupranugariu, pirmuoju moliusku ir paskutiniuoju dinozauru, mėgaudamasis pasakoja, kaip žaidė vandenilio atomais it su stiklo rutuliukais, pavyduliaudamas Mėnuliui rinko jo pieną, porina apie pirmąją, stebuklingą aušrą, grimzdimus į ūką ir paties prisijaukintą Saulės dukterį.

Legendinio italų rašytojo Italo Calvino „Kosmikomiksai“ – tai 34 apsakymai, kuriuose kalbama apie gamtos ir kosmoso reiškinius, Visatos pradžią ir pirmykščius laikus. Šios istorijos, įkvėptos mitologijos, senovinės kosmogonijos, astronomijos ir matematikos, mokslą žavingai sujungia su literatūra, pamirštas ar sudėtingas teorijas susieja su jaukiomis žmogiškomis realijomis. Qfwfq ir kiti Kosmikomiksų pasakotojai, nors menantys laikus, kai, rodos, nieko žmogiško aplink nebuvo, pyksta, įsimyli, siekia, ieško ir žaidžia, o Calvino, abstrakciją jungdamas su kunkuliuojančia vaizduote, parodo, kad mokslas ir beorė Visata gali tapti puikia erdve mąstyti apie amžinybę ir gyvenimo sudėtingumą, o gal kaip tik – apie paprastumą.

Regos nervas

Autorė: María Gainza

„Regos nervas“ – knyga apie žiūrėjimą, susidedanti iš akylų žvilgsnių į paveikslus ir į juos nutapiusius dailininkus. Taip pat – istorija apie Mariją, argentinietę meno kritikę ir gidę, kuri klajoja po Buenos Airių muziejus ir po savo pačios atsiminimus, o kertinius praeities taškus jungia su ją sukrėtusiais meno kūriniais.

Taip šiuose puslapiuose nugula pasakojimai apie El Greco, Courbet, Foujitą, Toulouse-Lautrecą, apie Picasso iškeltą pokylį Henri Rousseau garbei ar pašaipai, apie miglotas priežastis, dėl ko Rothko galėjo atsisakyti užbaigti milijoninį paveikslų užsakymą restoranui „Four Seasons“, apie Florencijos mediumės seansus lankantį Augusto Schiavoni. Visi šie meno istorijos epizodai prikelia pačios pasakotojos patirtis: ligoninę, kurioje jos vyrui buvo atliekama chemoterapija ir kur naktimis po palatas vaikštinėdavo prostitutė, vaikystėje namuose kilusį gaisrą, su laiku blėstančią draugystę, brolio mirtį ir skrydžių baimę.

Užburiantis ir melancholiškas „Regos nervas“ – debiutinis argentiniečių meno kritikės, prozininkės Maríos Gainzos romanas, autofikciją išmoningai derinantis su naratyvine eseistika, intymiai narpliojantis mįslingus ryšius tarp meno kūrinio ir jį stebinčio žmogaus.

Tamsios sielvarto plunksnos

Autorius: Max Porter

Netikėtai mirus mamai, du berniukai susiduria su nepakeliamu liūdesiu, nuklojusiu visą jų butą Londone. Jų tėtis, Tedo Hugheso kūrybos tyrinėtojas, melancholiškas, vietos nerandantis romantikas, mąsto apie tuštumos paženklintą ateitį. Jiems tenka dorotis su laiku, nustojusiu tekėti, ir skausmu, stambiu tarsi koks padaras.

Staiga, pritrauktas iš toli juntamo gedulo, į duris pasibeldžia Varnas, tapsiantis aukle, gydytoju, psichologu, šarlatanu, juokdariu, lizdo gynėju. Lyg anarchistiška Merė Popins, Varnas krečia šunybes, provokuoja, bet ir rūpinasi, padeda ištverti sielvartą. Laikui bėgant, skausmui liekant praeity, šis mažytis šeimos lizdas ima gyti.

„Tamsios sielvarto plunksnos“ – chameleoniškas, daugiabalsis britų rašytojo Maxo Porterio debiutas. Tai drąsi knyga apie gedėjimą, mirties prisijaukinimą, vaizduotę ir kalbos galią, pilna netikėto humoro ir poetinių šėlionių.

Paskutinis samurajus

Autorė: Helen DeWitt

Sibilė – eruditė ir klasikė, nuobodulys jai atrodo baisesnis už mirtį. Kilusi iš neišsipildžiusių talentų šeimos, po studijų Oksforde, nepadėjusių pasiekti karjeros aukštumų, ji uždarbiauja kompiuteriu perrinkdama žurnalus Londone.

Liudas – jos vunderkindas sūnus, atsiradęs po vienos nakties nuotykio. Sibilės mokomas, Liudas jau nuo ketverių skaito Homerą originalo kalba, daugina ir dalija keliaženklius skaičius, imasi hebrajų, arabų, islandų kalbų, aukštosios matematikos ir net aerodinamikos.

Kad sušiltų ir sutaupytų pinigų, žiemas jiedu leidžia pirmyn ir atgal važinėdami ir skaitydami metro, o namuose vis iš naujo žiūri japonų režisieriaus Akiros Kurosawos šedevrą – filmą „Septyni samurajai“. Anot Sibilės, jeigu vaikui reikia vyriško autoriteto – teturi jis visus septynis ir dar daugiau.

Tačiau augančiam Liudui vis labiau knieti sužinoti, kas gi yra jo tėvas. Įtikėjęs, kad šis neabejotinai bus herojiškas genijus, ir supratęs, kad motina paslapties neatskleis, berniukas leidžiasi į paieškas pats.

Karštai intelektualus, pasiutusiai juokingas ir autentiškai šiuolaikiškas, „Paskutinis samurajus“ – dar 2000-aisiais pasirodęs debiutinis autorės romanas apie meną, mokslą, kalbas ir žinias. Sykiu tai knyga apie nuotykių troškimą, išsilavinimo beribiškumą ir ribas, karštakošišką herojiškumą ir moralinį kompasą, su žaižaruojančia aistra tyrinėjanti jauno proto guvumą.

Švelniai chaotiška amerikietės Helen DeWitt proza, itin įtaigūs ir nepamirštami personažai, per visą istoriją netylantis, maloniai ekscentriškas knygos tonas „Paskutinį samurajų“ pavertė kultiniu romanu. O švelnus Sibilės ir Liudo santykis bei homeriška Liudo tėvo paieška suteikia knygai neįprastos emocinės gelmės.

Nevykėlio pergalės. Kaip aš tapau savimi

Autorius: Vidas Leščinskas

Autorius Vidas Leščinskas - verslininkas, kovotojas, keliautojas ir ezoterikas - pasakoja savo autobiografiją, remdamasis sėkmės dėsniais. Nuo berniuko iki vyro, nuo nevykėlio iki laimėtojo. Apie tai kaip daug kartų teko rinktis tarp pasiduoti, susitaikyti ar bandyti keistis ir ieškoti sprendimų, kaip eiti į priekį savo keliu. Kaip ilgai reikėjo ieškoti, kol autorius galėjo pasakyti sau, jog surado save ir gyvena savo gyvenimą. Kokios kliūtys stojo ant kelyje ir kas teikė jėgų nepasiduoti, stotis ir eiti toliau. Kaip mažytės, tik jam pačiam reikšmingos pergalės, formavo pasitikėjimą savimi. Apie visa tai knygoje „Nevykėlio pergalės. Kaip aš tapau savimi“.

Miegantis pranašas

Autorius: Edgar Cayce

Edgaro Keisio darbai – tai neįkainojamas žmonijos paveldas. Kelrodžiai, atskleidžiantys žmogiškosios prigimties didybę, jo sąsajas su visata ir Kūrėju. „Miegančiuoju pranašu“ vadinamas mistikas parodė žmonijai, kaip vien sutelkto dėmesio ir pasąmonės galia įmanoma pasiekti giliausius visatos informacijos klodus (akašos įrašus), kuriuose slypi visa žmonijos ir kiekvieno iš mūsų istorija.

„Edgaro Keisio knygos padarė įtaką mano gyvenimo sprendimams ir atvedė ten, kur esu dabar. Jos paskatino susidomėti visata ir pasąmonės galiomis. Pažinau hipnozės galimybes, tapo įmanoma prisiliesti prie informacijos klodų, apie kuriuos kalbėjo didysis pranašas.“

„Edgaro Keisis – mistikas iš didžiosios raidės. Savo pranašystėse jis yra perspėjęs ir apie tai, kas mūsų laukia šiame iššūkių kupiname laikmetyje. Atlikęs apie 14 tūkstančių skaitymų, pranašas suklydo tik kelis kartus. Tačiau fatališkos jo pranašystės dar neišsipildė. Taigi vis dar turime galimybę viską pakeisti!" Artūras Pangonis, hipnozės ir pasąmonės tyrinėjimų specialistas, sukūręs dokumentinį filmą apie hipnozę „Kas slypi mūsų pasąmonėje", knygos apie žmonijos istoriją ir šio laikmečio svarbą „Žinia iš praeities. Laikas nubusti" autorius.

Kamuoliniai prie bausmės linijos. Nuo futbolo akademijos iki amfetamino laboratorijos

Autorius: Dailius Dargis

„Kamuoliniai prie bausmės linijos“ – vienintelė kriminalinė dokumentika apie tuos, kurie buvo užsimoję Kaune nužudyti ir savo pagrindinius priešininkus Agurkinius ir taip tapti viešpataujančiais miesto bei visos šalies bosais, išvydusi dienos šviesą.

Churkano migla

Autorius: Arvydas Daškus

Autobiografinis Arvydo Daškaus romanas „Churkano migla“ įveda į sudėtingą ir paslaptingą aiškiaregystės ir sakralinio gydymo pasaulį.
Persipina keli siužetų klodai: autoriaus patirties atskleidimas, pagalba ligoniams, kuriems tradicinė medicina nepadėjo, susipažinimas su įžymiojo amerikiečių aiškiaregio, „Miegančiojo pranašo“, Edgaro Keiso (Edgar Cay ce, 1877–1945) fenomenu. Visi aprašomi įvykiai – iš tikrovės.
Knyga ne vien praplės skaitytojo žinių lauką apie civilizacijas, bet ir, suvokus bei permąsčius gyvenimo prasmę, gali pakeisti tolimesnį kelią.

Apolonija. Laimę pražudžiusi diena

Autorė: Valentina Zeitler

Likimas susiklostė taip, kad vos ne kiekvieną dieną praeinu pro Lukiškių aikštę. Pamenu, kaip nustebau „atradusi“ ten atminties vietą 1863-1864 metų sukilimo Lietuvoje dalyviams.

Šioje aikštėje žuvo dvidešimt vienas sukilėlis... Vieni iš jų - sušaudyti, kiti - pakarti...

Kas buvo šie žmonės, pakėlę ginklą prieš galingą imperiją ir pasiryžę iš anksto pasmerktai kovai? Kas buvo jų bendražygiai, seniai užmirštos motinos, žmonos, kiti šeimos nariai? Juk jiems taip pat teko daug iškęsti, patirti brangių žmonių netekties skausmą, represijas ir jausti aplinkinių paniekinimą. Esu tikra, kad apraudojo brangių žmonių ir savo skaudų likimą ir iki gyvenimo pabaigos giliai širdyje saugojo šventą žuvusiųjų atminimą, nes net aplankyti kapo negalėjo. Jo paprasčiausiai nebuvo...

2017 metų pradžioje, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, archeologai atsitiktinai surado dvidešimties žmonių palaikus. Ekspertai patvirtino, kad tai - sukilimo dalyviai, nužudyti Vilniaus Lukiškių aikštėje. Ant vieno iš jų piršto blizgėjo sutuoktuvių žiedas. Įrašas vidinėje jo pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia /30 Lipca 1862 r.“ (Zigmantas Apolonija 1863 m. rugpjūčiol 1 /liepos 30, - datos pagal Julijaus ir Grigaliaus kalendorių. Grigaliaus kalendorius Rusijos imperijoje įvestas tik po 1917 m. re-voliucijos, - aut. past.) patvirtino, kad čia palaidotas Zigmantas Sierakauskas. Kartu su juo rasti ir kiti sukilimo vadai - Konstantinas Kalinauskas, Titas Dalevskis...

Skaudu skaityti, kad sumesti į duobes, be karstų, už nugaros surištomis rankomis, su maišiais ant galvų šimtą penkiasdešimt metų praleido bevardžiuose, su žeme sulygintuose kapuose, kol surado ramybę Vilniaus Rasų kapinėse...

Apie juos, žinomus ir užmirštus, ir yra ši knyga.

Ant sraigtinių laiptų

Autorius: Kalmenas Zingmanas

„Tikiuosi, nebetoli tas puikus laikas, kai tapsiu pripažintas ir žinomas.“ Kalmenas Zingmanas

1925 metais iš žydiškos perspektyvos parašytas romanas „Ant sraigtinių laiptų“, kurio veiksmas vyksta laikinojoje sostinėje, praturtina literatūrinį miesto naratyvą unikaliu žvilgsniu.

Autorius Kalmenas Zingmanas originaliai supina savo gyvenamo laiko visuomeninių pervartų refleksiją, autobiografines patirtis, didmiesčio vaizduoseną, ekspresionistinę estetiką ir Kauno topografiją.

1984-ieji

Autorius: George Orwell

Aktualumo neprarandantis anglų rašytojo Džordžo Orvelo (George Orwell) romanas „1984-ieji“ – pranašiška knyga, pralenkusi laiką ir iki šiol laikoma viena iš tų, kurias būtina perskaityti.

Satyrinis pasakojimas pirmą kartą išleistas 1949 metais. Veiksmas vyksta 1984-aisiais totalitarinėje valstybėje Okeanijoje – vienoje iš trijų pasaulio supervalstybių. Pagrindinis veikėjas – Vinstonas Smitas dirba Tiesos ministerijoje, kurios pagrindinė užduotis – tinkamai meluoti. Vinstono dabas – Registrų skyriuje sumaniai perrašinėti praeitį, taip, kad ji atitiktų Partijos poreikius. Kaip ir visi Okeanijos gyventojai, Vinstonas yra nuolat stebimas Didžiojo Brolio, o visas jo gyvenimas – baimė padaryti ką nors ne taip ir absoliutus paklusnumas.

Vis dėlto Vinstonas pajunta troškimą išsilaisvinti ir ima priešintis kuriamai iliuzijai. Jis užmezga slaptą romaną su kolege Džiulija. Tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas – taika, o tikroji laisvės kaina – išdavystė.

Romanas „1984-ieji“ laikomas viena žymiausių literatūrinių utopijų, išverstas į daugiau nei 60 kalbų, o kai kuriose šalyse – uždraustas. Išgalvotas personažas Didysis Brolis (angl. Big Brother) ir frazė „Didysis Brolis stebi tave“ (angl. Big Brother is Watching You) šiuolaikinėje kultūroje tapo bendriniais terminais, kuriais apibūdinamas per didelis valdžios ar atskirų asmenų siekis prižiūrėti ir kontroliuoti visuomenę.

„1984-ieji“ ir kiek anksčiau išleistas politinis alegorinis romanas „Gyvūlių ūkis“ atnešė rašytojui pasaulinę šlovę ir įrašė į pasaulio literatūros istoriją.

Stebuklinga valanda

Autorė: Kristin Hannah

Ramiojo vandenyno pakrantės šiaurės vakarų glūdumoje plyti nacionalinė Olimpo giria — daugiau kaip milijonas akrų nepermatomos tamsos ir neperteikiamo grožio. Iš pačios šios girios glūdumos pasirodo šešiametė. Nebyli ir vieniša, negalinti suteikti nė menkiausios užuominos.

Dar visai neseniai gydytoja Džulija Keits buvo viena žymiausių šalyje vaikų psichiatrų, bet skandalas sugriovė karjerą ir pavertė žiniasklaidos taikiniu. Sulaukusi nevilties kupino skambučio nuo sesers Elės ji pasinaudoja galimybe pasprukti.

Rein Valyje beveik nieko nevyksta, kol vieną dieną iš sengirės pabėga ir miestelyje pasirodo mergaitė. Tokių klientų Džulijai dar nebuvo tekę turėti: vaikas įkalintas neįsivaizduojamos baimės ir atskirties pasaulyje.

Kai pasklinda žinia apie „laukinį vaiką“ ir prieštaringai vertinamą jos gydytoją, žiniasklaida vėl užsipuola Džuliją, o ši susiduria su tikru profesiniu iššūkiu — šiuo metu jai nėra nieko svarbesnio, nei išgelbėti mergytę. Kad pagydytų Alisą, Džulijai teks suprasti, kad ji negali veikti viena, privalo pasikliauti ir kitais: miestelio, iš kurio seniausiai išvyko, gyventojais, seserimi, kurią menkai pažįsta, ir gydytoju Maksu Cerasinu — žavingu ir uždaru vyru, kuriam ir pačiam nestinga paslapčių.

Džulija rizikuos viskuo, kad atskleistų Alisos paslaptį. Tolesni išmėginimai patikrins Džulijos tikėjimo, atlaidumo ir meilės tvirtumą, ji turės dėti didžiausias pastangas išsiaiškinti, kurgi vis dėlto Alisos vieta.

Romane „Stebuklinga valanda“ Kristin Hannah pasakoja kerinčią istoriją apie žmogaus dvasios atsparumą, vilties triumfą ir slapčiausias širdies kerteles, kuriose lūkuriuoja meilė.