ŽEMAIČIŲ KALBOS METAI. Šatrija
2022-07-15
Ka ožlėpau ont tuo kalna,
moni apguobė dongos,
priartiejės sava gruožībė.
Bovau lėngva – ruoduos, pašuoksio
ėr lieksio vėrš laukūm, kalvūm,
guoju, opiu, žmuoniūm gīvenėmu…
Nospīrosi varga kap klumpius,
palēdosi plaukus, nersio
i dėdėlė džiaugsma pėlnatvė.
Mosiet, tēp priš tūkstontius metu
vėrš tuo kalna lakiuojė raganas.
DŽERVIENĖ TEKLĖ
„Žemaičių žemė“, 2022 m., Nr. 10