Sausio 24 d. į Telšių Karolinos Praniauskaitės viešąją biblioteką dalintis savo požiūriu, emocijomis ir mintimis rinkosi neabejingi pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkui Kristijonui Donelaičiui.

Paminėti 310-ąsias jo gimimo metines norėjome neįprastai, netradiciškai. Poeto kūryboje kelti žmogaus ir pasaulio darnaus sugyvenimo klausimai aktualūs ir šiandien, tik ne kiekvienas gali pasigirti perskaitęs ir pajutęs gyvą to žodžio ryšį. Todėl kvietėme kiekvieną „paliestą“, turintį savo asmeninę K. Donelaičio kūrybos skaitymo patirtį, dalintis ja su kitais prie apvalaus stalo.

Mokytoja Zita Godeliauskienė pasidalino savo meile lietuvių kalbai, jos ištakomis. Sužinojome, kad gražiausi lietuviški žodžiai: ačiū, Lietuva, lakštingala. Pasakodama ji pabrėžė K. Donelaičio stropumą ir darbštumą, jo sugebėjimą ištverti gyvenimo sunkumus ir išlikti jautriu, tikinčiu.

Telšių Trečiojo amžiaus universiteto direktorė Danutė Juškienė atvėrė paslaptis iš savo praktikos, kaip sugebėjo mokinių širdyse įžiebti susidomėjimą klasiko kūryba.

Gydytoja Renė Gudauskienė už poetinę patirtį dėkojo savo lietuvių kalbos mokytojai.

Nijolė Urbaitienė džiaugėsi su visais kartu, kad perskaitė „Metus“ ir patyrė didelį pasitenkinimą.

Profesorius Romualdas Inčirauskas atvėrė K. Donelaitį kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinį, o jo žmona, profesorė Zita Inčirauskienė – ugdančią ir asmenybę formuojančią poeto įtaką.

Pastorius Romas Valužis paveikiai atkūrė Tolminkiemio pastoriaus K. Donelaičio tikėjimo aplinką ir nukreipė klausytojus į tikrojo gyvenimo džiaugsmo paiešką.

Menininkė Genovaitė Kaminienė nuoširdžiai dėkojo už viską, kas gražaus vyksta mūsų gyvenime.

Kristijonas Donelaitis mokė žmones būti dėkingiems Dievui, todėl ir susirinkusieji siuntė dėkingumą, palaiminimus Telšių kraštui ir jo žmonėms.

Ačiū visiems, dalyvavusiems kūrybinių patirčių vakaro renginyje „Mano K. Donelaitis“.