Julijos Beniuševičiūtės – Žymantienės Žemaitės gyvenimo laikotarpis 1845 – 1921 metai. Šiemet gruodžio 7 d. – šimtmetis nuo rašytojos mirties.

„Juoką reikia gaudyti ir laikytis jo, – rašė viename savo laiškų Žemaitė, – skausmas ir neprašomas ateina.“ „Reikia laimę stverti už sprando ir rišti prie savęs“. Esama juoko Žemaitės prozoje, komiškų situacijų ir atlaidaus humoro, ir aštresnės satyros.

Žemaitės kūrybos šaltinis buvo gyvasis gyvenimas. Miesto bibliotekoje veikia paroda „Žemaitę prisiminus: savaip sava ir minima“, kurioje 30 knygų – jos pačios kūrinių, atsiliepimų apie ją, kritikos šaltinių. Visur – dėmesys klasikei, kurios raštuose yra Žemaitijos žmogus, gamta, tokia talpi žodžio visuma.

„Nėra skausmo, kurio mano širdis nebūtų kentėjusi“, – paminėta pačios Žemaitės. Įkvepia jos gyvastingumas. V.Daujotytė monografijoje „Žemaitė: gyvenimo gramatika“, 2019 m., akcentuoja, jog  „Pabrėžiamas išskirtinis Žemaitės kalbumas-iškalbumas: prasmė atsiskleidžia kaip kalbos teikiama-leidžiama. Be individualios gramatikos tokios prasmės nėra, ji negali pasirodyti.“ Keletą minčių galima prisiminti ir iš kitų rašytojų pamąstymų – su savasties įžvalga: Adolfas Sprindis – „Atėjo Žemaitė. Ir atėjo į lietuvių literatūrą pobaudžiavinis žemaičių kaimas. Nuogas, ryškus, nepagražintas, nepadailintas. Neišpasakytas rašytojos objektyvumas, gyvenimo tikrovės pažinimas, pastabumas!“ Donatas Sauka – „Katrės paveikslu, įkūnijančiu žmoniškumą, aktyvumą, skelbiama veržli gyvenimo tėkmė, nešanti gaivų atsinaujinimą.“ Raimondas Kašauskas – „kai sužinojau, jog jos gyventa Džiuginėnuose, pradėjau vaizduotis ją po tuo ąžuolu. Tie vaizdiniai nepalieka ir dabar.“ Bronius Radzevičius – „visada verta prisiminti Žemaitę – tai neišsemiami kalbos turtai ir lobiai“.

Žinojimas, išmanymas ir paprastumas, atviras pažiūrėjimas į žmogų, į gamtą ir aplinką – ir ne tik, juk viskas iš čia pat! Kiekvieno mūsų dėmesio laukia Žemaitės knygos – iki išgyvenimų. Parodoje esama ir Jos Raštų, išleistų 1914, 1925, 1927, 1929 metais – tai iš vyr. bibliotekininko Gedimino Petrulio kolekcijos. Tai neįtikėtinų patirčių šaltinis: nuo pavartymo, susipažinimo, iliustracijų apžiūros – iki įdėmaus skaitymo.

Miesto bibliotekos informacija, 2021 m. gruodžio pradžia.